Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Freepik.com nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Vyriausybė trečiadienį posėdyje svarstys dalies Seimo narių siūlymą nuo šių metų liepos nustatyti didesnį valstybės remiamų pajamų (VRP) koeficientą būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti, taip didinant kompensacijų gavėjų skaičių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo išvadą teikiančiam Ministrų kabinetui iš esmės pritarti iniciatyvai, tačiau svarstyti ją tik tuomet, kai bus peržiūrėta mokesčių sistema ir įvertintas dabartinių lengvatų taikymo tikslingumas, įskaitant ir lengvatinį 9 proc. PVM tarifą centralizuotam šildymui.
„Siūloma iš esmės pritarti įstatymo projekto nurodytam tikslui – sumažinti būsto šildymo kaštus mažas pajamas gaunantiems gyventojams dėl per didelės finansinės naštos ir taip užtikrinti pažeidžiamiausių visuomenės narių socialinės apsaugos didinimą, tačiau pasiūlyti Seimui nesvarstyti įstatymo projekto“, – teigiama Vyriausybės kanceliarijos pažymoje.
Šiuo metu bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui kompensacijos skiriamos, kai būsto šildymo išlaidos viršija 10 proc. skirtumo tarp vidutinių mėnesio pajamų ir VRP dydžio, kuris bendrai gyvenantiems asmenims yra 1 VRP (128 eurai), o vienam gyvenančiam asmeniui – 1,5 VRP (192 eurai).
Parlamentarų grupė siūlo, be kitų pakeitimų, numatyti kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui po 1,5 VRP (192 eurus), o vienam gyvenančiam asmeniui – 2 VRP (256 eurai).
„Siūlomas teisinio reguliavimo pakeitimas sudarys palankesnes sąlygas nepasiturintiems gyventojams gauti būsto šildymo išlaidų kompensacijas, mažins dalies Lietuvos gyventojų energetinio skurdo gylį ir ištaisys socialinio neteisingumo situaciją“, – rašoma pataisų aiškinamajame rašte.
Pataisų iniciatoriai teigia, kad „Eurostato“ duomenimis, Lietuva išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių itin dideliu gyventojų skaičiumi, neturinčių pakankamai lėšų savo gyvenamųjų patalpų šildymo išlaidoms padengti.
Remiantis 2019 metų statistine informacija, neišgalinčių pakankamai šildyti namų ūkių dalis Lietuvoje sudarė 26,7 proc. ir, pagal blogiausios situacijos ES rodiklį, Lietuva buvo antroje vietoje po Bulgarijos, o Bendrijos šalių vidurkį (7,3 proc.) lenkė daugiau negu tris kartus.
SADM nurodo, kad būsto šildymo išlaidų kompensaciją, praėjusių metų duomenimis, vidutiniškai per mėnesį gauna apie 93,7 tūkst. asmenų (pernai tam skirta 13,15 mln. eurų).
Pasak ministerijos, pritarus įstatymo projekte siūlomam reguliavimui, teisę į kompensaciją įgytų apie 10,6 tūkst. asmenų, papildomai iš savivaldybių biudžetų reikėtų apie 7,6 mln. eurų per metus.
BNS