Vyriausybė spręs, kaip plėtoti vėjo parkus jūroje

Klaipėda

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

7169

Vyriausybė ateityje pati spręs, kur ir kokio galingumo vėjo parkai jūroje galės būti statomi. Tokią tvarką kritikuoja vėjininkai - jie teigia, kad taip pažeidžiami teisėti jų lūkesčiai patiems spręsti, kur statyti jėgaines. Anot energetikos ministro, nauja tvarka nestabdys jų plėtros - tikimasi, kad pirmosios jėgainės jūroje galėtų veikti 2025-2026 metais.

Tapkite mūsų draugu „Facebook“ ir sekite svarbiausias naujienas!

Ministrų kabinetas pirmadienį pritarė naujai vėjo jėgainių jūroje statybos tvarkai.

Energetikos ministerijos parengtos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos numato, kad pati valstybė ištirtų Baltijos jūros vietas, kuriose būtų galima statyti jėgaines, ir tik po to skelbtų jų vystymo konkursą.

„Čia yra iš esmės tvarka dėl Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos galimybės atlikti dugno tyrimus. Vyriausybė pritarė, kad pirmiausiai turėtų galimybę atlikti pačius tyrimus, o iki tol bus parengta tvarka, kokiais būdais, kiek megavatų būtų racionalu plėtoti“, - žurnalistams po Vyriausybės pasitarimo ir posėdžio sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Anot jo, nauja tvarka, kai sprendimus dėl vėjo jėgainių plėtros jūroje perims Vyriausybė, nestabdys jų plėtros.

„Tikrai nesustabdys, nes mes kalbame apie ilgojo laikotarpio perspektyvą, tai reikia atskirti sausumos vėją ir jūrinį vėją, šiuo metu didžiausias ekonominis potencialas yra sausumos vėjo, kalbame apie tai, kad mes turime koją kojon numatyti šalia to galimybes jūriniam vėjui ir apskritai apie jūrinio vėjo plėtros galimybes kalbame 2025-2026 metais, kai realiai pirmieji megavatai atsirastų jūroje“, - tikino Ž. Vaičiūnas.

Dabartinė tvarka numato, kad bendrovės, gavusios leidimą vystyti jėgaines jūroje, turi išskirtinę teisę per ketverius metus atlikti vietos tinkamumo tyrimus ir gauti statybos leidimą.

Vėjininkai kritikuoja naują tvarką - esą nebus apsaugoti įmonių teisėti lūkesčiai, nes bendrovės, kurios jau atliko poveikio aplinkai vertinimą ir kitas procedūras, negalės inicijuoti konkursų leidimams gauti. Vėjininkai taip pat siūlo, kad būtų palikta galimybė investuotojams žvalgyti Baltijos jūrą, tačiau ministerija tikina, kad tai sukeltų chaosą, nes toje pat vietoje elektrines plėtoti galėtų nuspręsti tiek Vyriausybė, tiek bendrovės, gavusios išimtinę teisę statyti jėgaines.

Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius teigia, kad vėjininkų teisėti lūkesčiai nepažeidžiami, o naujoji tvarka suvienodins sąlygas visiems, norintiems plėtoti jėgaines Baltijos jūroje.

„Poveikio aplinkai vertinimas dar nereiškia, kad tai yra teisėtas lūkestis. PAV mes galime daryti bet kur, bet kada ir savo rizika. Dabar esančios nuostatos ir STT vertinimu yra ydingos, nes gali sukurti sąlygas išskirtiniams asmenims tik dalyvauti, jie įgyja teisę konkurso organizavimui. O toliau nėra tvarkos, o didžiojoje dalyje Europos procesas yra valdomas. Mes siekiame šiuo įstatymo projektu atlikti tyrimus, įvertinti, kur ir kiek megavatų galime turėti ir tada jau Vyriausybė priima sprendimą skelbti konkursą“, - BNS sakė V. Macevičius.

Dabar Lietuvoje nustatyta 500 MW kvota vėjo jėgainėms, ji yra visiškai išnaudota. Vėjo parkai kol kas veikia tik sausumoje, tuo metu jėgainėms jūroje nėra išduota nė vieno leidimo, nepaskelbtas nė vienas vystymo konkursas.

Pernai parengtose nacionalinės energetikos strategijos gairėse nurodoma, kad iki 2020 metų reikia atlikti tyrimus Baltijos jūroje ir, priėmus sprendimus dėl vėjo energetikos plėtros, nuo 2020 metų pradėti jos plėtrą jūroje. Tačiau ministerija tuomet pabrėžė, kad vėjo jėgainių statyba jūroje neturėtų didinti elektros kainų vartotojams.

Anksčiau skelbta, kad „Achemos grupės“ valdoma bendrovė „Renerga“ norėtų jūroje statyti 300 megavatų, o Estijos „Nelja Energia“ valdoma bendrovė „4energia“ - 1,5 tūkst. megavatų galios parkus.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt