Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Pensija (asociatyvi nuotr.) / Needpix
Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA
Ministrų kabinetas trečiadienį priėmė išvadą, kuria iš esmės pritaria penkiems su pensijų sistemos pokyčiais susijusiems įstatymų projektams.
Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pavasario sesijoje ketina teikti naujus siūlymus, kurie, kaip jau skelbta, atitinka Vyriausybės programą ir praėjusių metų Konstitucinio teismo (KT) nutarimą, kuriuo išaiškinta, jog iš antrosios pakopos turėtų būti leidžiama pasitraukti dėl svarbių priežasčių.
Kaip teigia SADM, jos siūlomi pokyčiai leis pensijų sistemos problemas spręsti kompleksiškai.
Pagal konservatorių Mindaugo Lingės, Paulės Kuzmickienės ir Jurgio Razmos siūlymą, iš dalyvavimo pensijų kaupime būtų galima pasitraukti išimtiniais atvejais (sergant sunkia liga, netekus 70 proc. ir daugiau dalyvumo), į kaupimą jaunesni nei 40 metų gyventojai būtų įtraukiami tik vieną kartą kas trejus metus.
Taip pat įmokų atostogos galiotų dvejus metus kas 10 metų (dabar stabdyti galima 12 mėn. vieną kartą per visą kaupimo laiką), būtų dvigubai didinama vienkartinės išmokos riba – nuo 5,4 iki 10,8 tūkst. eurų, pasitraukus išmokama sukaupto turto dalis nebūtų apmokestinama.
Buvusi „demokratų“ frakcijos parlamentarė, dabar energetikos ministro patarėja Laima Nagienė siūlė pakeisti valstybės įnašo antrosios pakopos kaupime modelį: laipsniškai (po 0,3 proc.) mažinti dabar 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) siekiančią iš valstybės biudžeto skiriamą pensijų įmokos dalį iki 2030 m., galų gale ją sumažinant iki nulio.
Tuo pat metu L. Nagienė siūlė praplėsti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos taikymą visoms pensijų kaupimo įmokoms.
Ministerija nepritarė ir grupės „demokratų“ frakcijos narių siūlymams nustatyti baigtinį priežasčių sąrašą, kada iš kaupimo gali pasitraukti pensinio amžiaus nesulaukę gyventojai.
Siūlyta, kad pasitraukti būtų galima susirgus sunkia liga, po fizinio asmens bankroto arba dėl sunkios ilgalaikės finansinės situacijos, vienintelį gyvenamąjį būstą praradus dėl nelaimingo atsitikimo ar stichinės nelaimės, mirus vieninteliam šeimos maitintojui, Lietuvoje neturint darbo santykių ir nemokant kaupimo įmokų ilgiau negu 5 metus, neterminuotai sustabdžius kaupimo įmokų mokėjimą
SADM siūlo, kad pakeitus pensijų sistemą būtų atsisakyta automatinio įtraukimo į kaupimą, keičiant jį savanorišku apsisprendimu, taip pat – 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), siekiančio valstybės įnašo prie kaupimo, jį keičiant pigiau kainuosiančia gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata gyventojų įmokoms.
Lengvatos lubos siektų šiuo metu iš valstybės biudžeto mokamos paskatos kaupti dydį, t.y. 365 eurų per metus.
Taip pat kaupiantiesiems siūloma nustatyti 12 mėn. langą su galimybe pasitraukti, įsigijant papildomus pensijų apskaitos vienetus.
Numatyta galimybė prie darbuotojų pensijos savanoriškai prisidėti ir darbdaviams, tai darantiems leidžiant naudotis pelno mokesčio lengvata.
Norint lėšas atsiimti iki pensinio amžiaus, GPM būtų taikomas tik tiems gyventojams, kuriems iki šio amžiaus liko mažiau nei 5 metai ir kurie turi sukaupę iki vieno anuiteto siekiančias sumas, taip pat, pagal šalies vadovo siūlymą, norintiesiems vieną kartą bet kuriuo metu atsiimti iki 25 proc. sukaupto turto.
GPM būtų netaikomas, kai visas sukauptas lėšas nori išsiimti 70–100 proc. dalyvumo netekę gyventojai, turintieji sunkią ligą, įtrauktą į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą sąrašą, ar nustatytą paliatyvios pagalbos poreikį.