Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Įmonė „Teltonika“. Dainiaus Labučio, ELTA nuotr.
Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA.LT
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) pateiktą Investicijų įstatymo pakeitimo projektą Ministrų kabinetas priėmė trečiadienio posėdyje.
Dabar galiojantį 5 metų projekto terminą bus galima, esant išimtinėms sąlygoms.
Tokiais atvejais investuotojas turėtų įrodyti, kad valstybės ar savivaldybės institucijos ir jų pareigūnai laiku nevykdė jiems nustatytų funkcijų, buvo kitos aplinkybės, nepriklausančios nuo investuotojo valios ir kurios turėjo įtakos įsipareigojimo nevykdymui – embargas, nepaprastosios padėties įvedimas, ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimas ar kitos.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas anksčiau teigė, kad pakeitimai dideliems investuotojams suteiks lankstumo, stiprins investicinę aplinką ir didins šalies konkurencingumą, mažindami biurokratinę naštą verslui.
Pokyčiai buvo reikalingi, aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ įkūrėjui Arvydui Paukščiui pranešus apie biurokratines kliūtis, kurios stabdė 3,5 mlrd. eurų vertės „Teltonika High-Tech Hill“ Taivano puslaidininkių gamyklų parko statybas Liepkalnyje.
L. Savickas ir energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas vėliau teigė, jog naujoji Vyriausybė sieks ieškoti sprendimų, kurie padės projektą užbaigti laiku.
Tuo metu dar kandidatu į premjerus buvęs socialdemokratų atstovas Gintautas Paluckas žadėjo keisti šaliai svarbių strateginių investicinių projektų valdymo sistemą ir prie Vyriausybės įsteigti naują komisiją, kuri užsiims „perteklinio reguliavimo pjaustymu“.
EIM duomenimis, nuo 2021 m. sausio 1 d. Seime priėmus „žaliojo koridoriaus“ įstatymų pakeitimus, pasirašyta 18 sutarčių dėl stambių investicinių projektų.
Juos įgyvendinant, Lietuvoje bus sukurta daugiau kaip 4,9 tūkst. darbo vietų ir pritraukta daugiau negu 1,51 mlrd. eurų investicijų.
Daliai stambių apdirbamosios gamybos arba duomenų apdorojimo interneto serverių paslaugų projektų taikomas nulinis pelno mokestis iki 20 metų laikotarpiui. Tokių projektų vystytojas su Vyriausybe turi sudaryti stambaus projekto investicijų sutartį, kuri suteikia valstybei svarbaus projekto statusą.
Stambių investicijų į ilgalaikį kapitalą vertė turi būti ne mažesnė nei 20 mln. eurų (30 mln. investuojant Vilniuje) ir jie turi sukurti ne mažiau kaip 150 naujų darbo vietų (200 investuojant Vilniuje).
ELTA primena, kad „Teltonika“ grupės įkūrėjas Arvydas Paukštys skelbė, jog vystant Taivano puslaidininkių projektą šalyje trūksta projektui būtinų elektros pajėgumų, užsitęsė žemės sklypų paskirties keitimas, kilo kitų iššūkių, bendraujant su ministerijomis bei joms atsakingomis institucijomis. Be to, kritikos sulaukė ir „Via Lietuva“, neleidusi kloti inžinerinių tinklų kelių apsaugos zonoje.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ vėliau tvirtino, jog kliūčių tiekti elektros energiją bendrovės „Teltonika“ aukštųjų technologijų parkui Vilniuje nėra.
Savo ruožtu ministerijų vadovai tikino apie „Teltonikos“ projektui kilusias problemas sužinoję tik iš paties A. Paukščio įrašų socialiniame tinkle „LinkedIn“.
Į situaciją sureagavus ne tik aukščiausiems šalies politikams, bet ir kitų verslų atstovams, A. Paukštys teigė „nelaidojantis vilties“ ir mano, kad bent dalį projektų dar pavyks išgelbėti, o statybos galėtų būti baigtos iki 2032 m.