PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Gatvė2024 m. Rugsėjo 18 d. 13:52

Vyriausybė nutarė kelio Vilnius–Utena ir Neringos dviračių tako rekonstrukcijai skirti beveik 82 mln. eurų

Neringa

Kelias / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Ignas DobrovolskasŠaltinis: ELTA


319247

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos teiktam projektui, kuriuo siūlyta paspartinti Vilnius-Utena kelio rekonstrukciją, kad visi ruožai būtų pradėti tvarkyti šiais metais bei skirti lėšas kelio Smiltynė–Nida atnaujinimui, įrengiant dviračių taką. Viso Ministrų kabinetas nusprendė skirti 81,6 mln. eurų.

Vyriausybė nutarė, kad 68,8 mln. eurų bus nukreipta magistralinio kelio A14 VilniusUtena ruožų rekonstravimui. Kita dalis lėšų – 12,8 mln. eurų nukreipta valstybinės reikšmės krašto kelio Smiltynė–Nida atnaujinimui, įrengiant dviračių taką.

Rekonstrukcijos darbai atliekami pasinaudojant Europos Sąjungos fondų lėšomis.

Vis tik, kaip informavo Susisiekimo ministerija, po Vyriausybės sprendimo Lietuvoje ar ministerijos eilutėse daugiau Europos Sąjungos lėšų magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai ir dviračių takui Smiltynė–Nida iš kart neatsiras.

Šiuo sprendimu valstybė tik prisiima daugiau įsipareigojimų Europos Sąjungai. Tai reiškia, kad gaunama daugiau lankstumo ir projektų sutartyse sudaroma galimybė viršyti skirtų ES fondų lėšų dalį. Europos Sąjungos finansavimas veikia patirtų išlaidų kompensavimo principu: institucijos įgyvendina projektus už savo lėšas, o tuomet teikia paraiškas kompensavimui gauti.

Ministerijos teigimu, dviračių tako Smiltynė – Nida atveju tai leis pilnai atsiskaityti su rangovais: nors dviračių tako darbai jau užbaigti, tačiau paskutiniai mokėjimai rangovams dar neatlikti. Utenos plento atveju tai leis paspartinti darbus šiuo metu rekonstruojamoje atkarpoje nuo Utenos iki Molėtų.

Šiuo metu atnaujinamos atkarpos nuo Molėtų iki Utenos darbų vertė sudaro 61 mln. eurų (su PVM), darbų Utenos mieste vertė – 7 mln. eurų (su PVM).

Likusio 42,8 km ilgio ruožo rekonstrukcijos darbų kaina bus aiški tik įgyvendinus ir pasibaigus viešųjų pirkimų procedūroms, tačiau vertinama, jog ji galėtų siekti daugiau nei 150 mln. eurų.

Kelių sektoriui šių metų valstybės biudžete skirti 872 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 583 mln. eurai, iš laikinojo solidarumo įnašo – 130,5 mln. eurų. Dar beveik 159 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos.

Šiais metais KPPP numatyta 40 mln. eurų didesnė suma – lėšos bus skirtos magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena rekonstravimui.

Praėjusią savaitę Vyriausybė taip pat pritarė Finansų ministerijos teiktam nutarimo projektui, kuriuo siūloma dar šiemet skirti papildomų lėšų karinio mobilumo transporto infrastruktūros projektams.

Susisiekimo ministerijai iš skolintų lėšų buvo skirta 42,3 mln. eurų dvigubos paskirties (karinėms ir civilinėms reikmėms) transporto infrastruktūrai plėtoti: „Via Baltica“ ruožo nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos plėtrai bei vidurinio tilto per Nerį ir viadukų, esančių magistraliniame kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, rekonstravimui.