Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Susisiekimo ministerijos nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvos tarptautinių krovinių vežėjams prašant Vyriausybės atšaukti nuo šių metų galiojančią naują vairuotojų dienpinigių mokėjimo tvarką, taip sumažinant mokestinę naštą, socialinės apsaugos ir darbo ministras sako, jog to daryti neplanuojama.
Pasak ministro Lino Kukuraičio, nuo šių metų įsigaliojęs sprendimas yra veiksmingas.
„Esamos dienpinigių apmokestinimo tvarkos atšaukti neplanuojama. Sprendimas (...) įrodė savo veiksmingumą – vairuotojai gali pretenduoti į kiek didesnes ligos ir nedarbo socialinio draudimo išmokas iš „Sodros“, kurios labai aktualios susidarius ekstremaliai situacijai“, – ministro komentarą BNS perdavė jo patarėja Eglė Samoškaitė.
Pasak L. Kukuraičio, vežėjai, kurie dėl koronaviruso ir karantino patiria sunkumų, gali skelbti darbuotojų prastovas ir nuo balandžio 5 dienos kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl valstybės subsidijos.
Vežėjams stringant eksportui ir paslaugų tiekimui patiriant finansinių sunkumų, ketvirtadienį jie paprašė Vyriausybės atšaukti nutarimą, kuriuo nuo šių metų pradžios buvo padidinta mokestinė našta verslui – komandiruojamų darbuotojų dienpinigiai neapmokestinami, jei jų alga siekia 1,65 minimalios mėnesio algos (MMA). Iki tol galiojo 1,3 MMA koeficientas.
Vežėjai, be to, prašo spręsti kitas problemas, susijusias su vairuotojų, ypač iš trečiųjų šalių, kelionių apribojimo į darbo vietą ir namo, klausimus.
„Jeigu sunkumai nebus operatyviai pašalinti, tarpvalstybinis krovinių gabenimas greitu metu taps itin sudėtingu, o kai kuriais atvejais – ir neįmanomu', – įspėjo nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas, Lietuvos vežėjų sąjunga ir Lietuvos pramonininkų konfederacija.
Seimo sprendimu įmonėms, kurių veikla ekstremalios situacijos ar karantino metu apribota, valstybė mokės subsidijas – jos sieks 60 proc. atlyginimo, o veiklą visiškai sustabdžiusių įmonių darbuotojams – 90 proc. Abiem atvejais subsidija negalės viršyti minimalios mėnesio algos.
BNS