Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Petras SkutulasŠaltinis: Etaplius.lt
Vyriausybė nutarė sudaryti Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerių objektų komplekso (1941–1955 m.) sutvarkymo priežiūros komisiją.
Ši komisija numatys priemones, padėsiančias efektyviau organizuoti šių svarbių objektų sutvarkymo ir lagerių aukų įamžinimo darbus.
„Macikų lageriai – išskirtinės svarbos istorinės kultūrinės atminties objektas, reikšmingas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu aspektu. Tai vienintelė vieta Lietuvoje ir viena iš retų vietų Rytų ir Vidurio Europoje, kurioje glaudžiai persipina totalitarinių režimų žmonių kalinimo ir žudymo struktūros. Todėl valstybės pareiga pasirūpinti, kad Macikų lageriai būtų tinkamai sutvarkyti, liudytų žiaurios istorijos periodą Lietuvos žmonėms ir užsienio svečiams“, – sako Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis.
Skirtingais laikotarpiais Macikuose buvo kalinami lietuviai, amerikiečiai, austrai, australai, belgai, britai, čekai, kanadiečiai, lenkai, prancūzai, rumunai, rusai, vengrai, vokiečiai bei kitų tautybių žmonės.
Iki šiol Macikų lagerių objektų kompleksas nepritaikytas lankytojams. Atkūrus šalies nepriklausomybę, Macikų lagerių kapinėse atitinkamų šalių iniciatyva spontaniškai buvo statomi atminimo ženklai čia žuvusiems Belgijos, JAV, Kanados, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Sovietų Sąjungos, Vokietijos ir kitų šalių piliečiams.
Šiandien galima aplankyti tik du vienas nuo kito atsietus Macikų lagerių objektus: karcerį ir belaisvių kapines. Prie komplekso objektų nėra informacinių stendų bei rodyklių, neišplėtota lankytojų aptarnavimo infrastruktūra, stokojama informacijos užsienio kalba.
Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerių objektų komplekso (1941–1955 m.) sutvarkymo tarpžinybinė priežiūros komisija koordinuos objektų komplekso sutvarkymą, vykdys darbų stebėseną ir teiks Vyriausybei pasiūlymus dėl sutvarkymo priemonių pakeitimo ar papildymo bei lėšų poreikio joms įgyvendinti.
Komisijai pirmininkaus Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, jos darbe dalyvaus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Šilutės savivaldybės, Vyriausybės kanceliarijos, Krašto apsaugos, Kultūros, Švietimo, mokslo ir sporto, Užsienio reikalų ministerijų, Kultūros paveldo departamento, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus atstovai.