Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Vėjo elektrinės jūroje / Unsplash
Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA
Gegužės viduryje Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui, kad antrajame strateginio vėjo parko Baltijos jūroje konkurse turėtų dalyvauti mažiausiai du vystytojai.
Po Vyriausybės sprendimo konkurso procedūras ateinantį pirmadienį atnaujins Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Laimėtoją nustatyti tikimasi per 7 mėnesius ir paskelbti lapkritį–gruodį, jį taip pat turės tikrinti vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas Eltai yra sakęs, kad pokalbiai vyko su maždaug 10 potencialių projekto investuotojų, o kvietimus dalyvauti konkurse planuojama siųsti dar didesniam skaičiui bendrovių.
Ministras taip pat teigė, kad nė viena iš įmonių, su kuriomis buvo kalbamasi dėl galimų investicijų, neplanuoja siūlyti vystymo mokesčio – t. y. aukcione dalyvauti be valstybės paramos, nes tokie jūrinės infrastruktūros projektai kelia daug rizikų.
Ankstesnėse aukciono sąlygose buvo įtvirtinta, kad norintys konkurse dalyvauti be valstybės pagalbos investuotojai tai galėtų daryti siūlydami mažiausiai 5 mln. eurų vystymo mokestį, tačiau Seimas šį reikalavimą panaikino.
VERT pirmininkas Renatas Pocius anksčiau teigė, kad aukciono laimėtoją reikia atrinkti dar šiemet, kad Lietuva spėtų pasinaudoti iki metų pabaigos numatyta Europos Komisija (EK) 193 mln. eurų vertės paramos schema.
Paramą numatyta 15 metų teikti kaip kintamąją priemoką, skaičiuojamą lyginant rangovo pasiūlyme nustatytą referencinę kainą ir elektros kainą rinkoje.
Pagal ankstesnės kadencijos Seimo patvirtintas sąlygas, aukcioną laimėti gali vienintelis jo dalyvis.
Taip pat vėjo parko kaštai vartotojams būtų įskaičiuojami per viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos dedamąją.
Naujomis sąlygomis projektas bus iš dalies kompensuojamas rangovo pelno mokesčiu už elektros pardavimą – anksčiau skelbta, kad per metus jis galėtų sudaryti apie 30 mln. eurų.
Bet koks elektros vartotojų finansinis prisidėjimas prie projekto, planuojama, prasidės tada, kai parkas faktiškai pradės gaminti elektrą – nuo 2033 m.
Jūriniam vėjui nebebus taikoma elektros persiuntimo pirmumo teisė prieš sausumos vėją ar saulės jėgaines – tai reiškia, kad techniškai elektros patekimas į rinką nebebus ribojamas ir bus sudarytos vienodos sąlygos visų rūšių atsinaujinančiai energijai.
Dalyvių registracijos laikotarpis trumpinamas nuo 120 iki 90 dienų – dokumentų pateikimas vyks iki rugsėjo 8 d.
Paliekamas pirminiame sąlygų variante įtvirtintas 15 metų valstybės skatinimo laikotarpis pagal vadinamąją contract for difference (angl. Cfd) schemą, kai, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, valstybė skirtumą padengia investuotojui, didesnei – skirtumą grąžina vystytojas.
Nuo 23 iki 8 metų trumpinamas dėl infliacijos vykdomos kainos indeksacijos laikotarpis – tokiu būdu paramos projektui kaina, skaičiuojama, sumažinama 500 mln. eurų.
Lietuva iš viso planuoja turėti du jūros vėjo parkus. Pirmojo jūros vėjo parko rangovu 2023 m. tapo valstybės energetikos grupės „Ignitis“ įmonė „Ignitis Renewables“ su tarptautine partnere „Ocean Winds“.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
