PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2025 m. Kovo 10 d. 10:18

Vyresnio amžiaus asmenų traumų prevencija – raktas į sveikesnį gyvenimą

Lietuva

Senjoras / Fotobankas

Miglė KlimaitėŠaltinis: Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras


349195

Visuomenės senėjimas tampa vis aktualesne problema, nes pagyvenusių ir senyvo amžiaus žmonių populiacija vis didėja. Tuo pačiu metu didėja įvairių ligų ir negalių paplitimas. Gera pagyvenusių žmonių sveikata priklauso nuo gyvensenos ypatumų – pakankamo aktyvumo, sveikos mitybos, geros emocinės būsenos.

GRIUVIMŲ PRIEŽASTYS

· Biologinės: Amžius, lytis, pusiausvyros sutrikimai, lėtinės ligos, pažintiniai 1 sutrikimai ir kt.

· Elsenos: Vaistų vartojimas, alkoholio vartojimas, nepakankamas fizinis 2 aktyvumas, netinkamos avalynės naudojimas ir kt.

· Aplinkos: Nesaugiai suprojektuotas pastatas, slidžios grindys ir laiptai, nepakankamas apšvietimas ir kt.

· Socialinės: Žemas pajamų ir išsilavinimo lygis, netinkamos gyvenimo 4 sąlygos, bendravimo stoka ir kt.

PAVOJINGAS ELGESYS, DIDINANTIS TIKIMĘ PATIRTI GRIUVIMO TRAUMAS

· Nepatogios, netinkamos, slidžios avalynės dėvėjimas.

· Sunkios kuprinės, rankinės ar nešulio, trikdančio pusiausvyrą, nešimas.

· Vaikščiojimas slidžia lauko danga (sniegu, ledu ir kitais slidžiais ar šlapiais takais).

· Alkoholio vartojimas.

· Ilgų, nepatogių drabužių dėvėjimas.

· Bandymas pasiekti siunkiai pasiekiamus daiktus.

· Staigūs judesiai stojantis nuo kėdės ar iš lovos.

· Neapdairus vaistų vartojimas, kurie trikdo koordinaciją, pusiausvyrą ar reakciją.

TRAUMŲ RIZIKA, SUSIJUSI SU SVEIKATOS BŪKLE

· Lėtinės ligos ir būsenos: insultas, Parkinsono liga, artritas, širdies ligos, cukrinis diabetas ir kt.

· Ūmios ligos (pvz. infekcijos).

· Jutimo požymiai, susiję su amžiumi: rega, klausa, lytėjimas.

· Psichikos sveikata: depresija, alkoholio vartojimas, demencija, miego trūkumas ir kt.

· Vaistų, kurių pašalinis poveikis gali būti susijęs su galvos svaigimu ir pusiausvyros sutrikimu, vartojimas.

· Judrumo problemos, įskaitant sulėtėjusius refleksus, raumenų silpnumą, pusiausvyros bei eisenos sutrikimus.

GRIUVIMO PASEKMĖS

· Lūžiai, ypač klubo ar dilbio srityje.

· Skausmas ar diskomfortas.

· Medicininės būklės ar sveikatos problemos dėl ilgalaikio nejudrumo.

· Sunkumas ar nesugebėjimas savarankiškai judėti.

· Netvirtas ar ribotas ėjimo būdas.

GRIUVIMŲ PREVENCIJA

· Saugi aplinka namuose. Įsirenkite gerą apšvietimą. Dažnai naudojamus daiktus sudėkite patogiose vietose. Pašalinkite daiktus ir kitas kliūtis praėjimuose. Jei reikia naudokitės judėjimo ar pagalbinėmis priemonėmis (vonios suoliukas, vonios lenta, laipteliai į vonią, dušo ar tualeto kėdutė, paaukštinta tualeto sėdynė ir kt.). Kelkitės ir gulkitės taip, kad neapsvaigtų galva.

· Pagalbinės priemonės. Naudokite vaikščiojimo lazdeles, vaikštynes. Lipdami laiptais, į transporto priemonę ar iš jų, laikykitės už turėklų. Visada prašykite pagalbos ir niekur neskubėkite.

· Fizinė veikla. Reguliariai mankštinkitės, nes dėl fizinio aktyvumo stiprėja raumenys, sąnariai, kaulai, lengviau išlaikyti pusiausvyrą.

· Tikrinkitės sveikatą. Reguliariai bent kartą per metus tikrinkitės regą, klausą, pusiausvyrą. Medikamentus vartokite tik pasitarus su gydytoju ir taip kaip liepė gydytojas.

· Sveika mityba. Valgykite pilnavertišką ir subalansuotą maistą bei vartokite daug skysčių.

· Apranga ir avalynė. Avėkite tinkamą, neslidžiais padais avalynę. Nedėvėkite ilgų drabužių.

KĄ DARYTI NUGRIUVUS?

· Nebandykite iš karto atsistoti.

· Jei jaučiate, kad galite atsikelti savarankiškai, apsidairykite aplink ar šalia nėra stabilaus paviršiaus, į kurį remdamasis galėtumėte atsistoti.

· Pasukite galvą į tą pusę, link kurios bandysite judėti, tada pradėkite judinti pečius, klubus, rankas ir kojas.

· Remiantis į grindis alkūnėmis pakelkite viršutinę kūno dalį. Kelias sekundes pabūkite tokioje padėtyje, stabilizuokite savo kūną ir tuomet pradėkite ropoti link stabilaus baldo - sofos, krėslo arba laiptų. Pasiekę stabilų baldą, rankomis į jį atsiremkite.

· Atsisėdus pailsėkite, neskubėkite atsistoti.

· Jei jaučiate, kad rimtai susižeidėte, bandykite šauktis ar kviesti pagalbos. Apsidairykite, pažiūrėkite kur yra telefonas. Jei atsistoti nepavyks, bandykite iki jo nušliaužti, kad galėtumėte išsikviesti pagalbą. Jei telefono pasiekti nepavyksta, šaukite, bandykite belsti į grindis, sukelkite triukšmą namuose belsdami į radiatorių, kad atkreiptumėte dėmesį.

· Bandykite pasiekti antklodę ar drabužį, kad nesušaltumėte kol lauksite pagalbos.

· Būtinai praneškite gydytojui ir šeimos nariams apie griuvimą.

#TRAUMOS#SENJORAS#SENYVAS#AMŽIUS#SVEIKATA
#RIZIKA