Vyresni darbuotojai per pandemiją išsaugojo darbus, bet juos praradus grįžti sunkiau

Vilnius

M. Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

189632

Nepaisant nuogąstavimų, pandemija nepaveikė vyresnio amžiaus darbuotojų labiau nei kitų, teigia „Sodra“. Visgi ji pastebi, jog vyresniems darbo netekusiems  žmonėms sunkiau sugrįžti į darbo rinką.

„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė teigė, jog per pirmąjį karantiną pernai darbuotojų iki 45 metų skaičius sumažėjo 8 proc., o vyresnių nei 45 metų – 2 procentais.

„Šitą laikiną duobę lėmė jaunesni žmonės, tarp jų ir tėveliai, auginantys vaikus. Mokyklų, darželių uždarymas lėmė, kad tam tikru metu buvo atsitraukta nuo darbo rinkos. Tarp vyresniųjų to nebuvo“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė K. Zitikytė. 

„Kitas dalykas, kriziniai laikotarpiai lemia atleidimus ir pasitraukimą iš darbo rinkos. Prisimenant ir apskritai ekonominius sunkmečius ir sukrėtimus, per juos jaunesni darbuotojai netenka darbo dažniau nei vyresni“, – pridūrė ji. 

Analitikė pastebi, jog jaunimas dažniau susiduria su nedarbu krizės atvejus, tačiau vyresniems netekus darbo grįžti būna sunkiau ir tai užtrunka ilgiau. Pavyzdžiui, 55-64 metų žmonės nedarbo išmoką vidutiniškai gauna 6,5 mėnesio, o jaunesni – 5,4 mėnesio.

Pasak K. Zitikytės, maitinimo ir gėrimų veikloje 35 proc. darbuotojų yra jauni, programavimo veikloje – 60 proc., tuo metu švietime ir medicinoje apie trečdalį darbuotojų yra vyresnio amžiaus.   

Maitinimo veikloje, kur darbuotojų skaičius per pandemiją krito labiausiai, vyriausieji sudarė apie 15 proc. visų apdraustųjų. 

„Dėl to, kad dirba kitose srityse, didesnio smūgio vyresni darbuotojai galėjo per šią pandemiją išvengti“ – sakė K. Zitikytė. 

Visgi ji pastebi, kad vyresnio amžiaus žmonėms sunku išsilaikyti darbo rinkoje ir dėl sveikatos problemų. „Sodros“ duomenimis, apie 15 proc. 52-54 metų gyventojų netenka bent dalies darbingumo ir gauna išmoką, o tarp 55-63 metų darbingumo netenka iki 25 proc. žmonių.

Be to, 50-65 metų žmonės serga ilgiau – jų vidutinė ligos trukmė siekia 17 darbo dienų, tuo metu 30-39 metų darbuotojų – iki 12 darbo dienų.

2019 metais atliktas Eurostato tyrimas parodė, kad tikėtina lietuvių vidutinė gyvenimo trukmė – 83 metai, o Europos Sąjungos vidurkis – 85 metai. Prognozuojama, kad statistinis lietuvis nuo 65-erių dar šešerius metus gyvens be rimtų sveikatos sutrikimų ir galėdamas apsirūpinti būtiniausiais poreikiais. Vėliau, sulaukus 71- erių, mažai tikėtina, kad jie išvengs didesnių sveikatos sutrikimų.

„Sodra“ skaičiuoja, jog  Lietuvoje šiuo metu dirba 2,5 tūkst. 72 metų žmonių. Daugiausia tarp jų yra kvalifikuotų profesijų atstovai – 75 proc., o nekvalifikuotą darbą dirba 25 procentai.

Vidutinis pensinio amžiaus žmonių darbo užmokestis – apie 720 eurų į rankas, o vidutinė jų pensija šių metų rugpjūtį buvo 486 eurai.

Vidutinė moterų pensija Lietuvoje – 390 eurų – 70 eurų mažesnė nei vyrų (460 eurų). Tarp dirbančių pensininkų skirtumai sumažėja – moterų vidutinė pensija siekia 470 eurų, o vyrų – 520 eurų.

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt