Vyrams tarp vyrų verkti lengviau

Šiauliai

Ramvydo Romankevičiaus nuotr.

Elena MonkutėŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“

272801

Trečius metus iš eilės Palendriuose (Kelmės r.) organizuojama vyrų stovykla pritraukia vis daugiau norinčiųjų kelias dienas praleisti bendrystėje su, pasirodo, panašių sunkumų turinčiais vyrais ir Dievu. Apie tai, kodėl reikalinga stovykla išskirtinai vyrams, pasakoja organizatorius Martynas Asakavičius.

Dėmesys vyrų sveikatai

Susibūrimai reikalingi visiems – ir vyrams, ir moterims, ir bendrai. Tačiau, kaip pasakoja organizatorius, vyrams tokų renginių pasiūla yra mažesnė. „Ypač krikščioniško pobūdžio, – pastebi Martynas. – Buvo jaučiamas didelis poreikis iš vyrų ir tik laiko klausimas, kada kažkas pradės kažką daryti.“ Jis, pagautas įkvėpimo, to ėmėsi ir, kaip laikas parodė, tai yra tikrai reikalingas ir paklausus dalykas.

Apskritai tokio pobūdžio renginių daugėja, imta daugiau dėmesio skirti visapusiškai vyrų sveikatai, ypač emocinei. „Turime daug savižudybių ir dauguma jų – vyrų, – kalba jis. – Vyrams dėmesio labai trūko ir jie nėra tie, kurie patys eitų. Moterys smalsesnės, jos labiau rūpinasi savimi, daugiau pačios ieško.“

Stovyklos organizatorius pastebi, kad vyrai yra tarsi sąstingyje, juos reikia išjudinti – tokie renginiai tai ir daro: kviečia atsigręžti į save, į fizinę, dvasinę, emocinę sveikatą, taip pat kreipti žvilgsnį į Dievą. „Kitaip balanso ir laimės gyvenime neturėsime“, – tikina Martynas.

Su­si­bū­rę į ne­di­de­les gru­pe­les, va­di­na­mas bro­li­jo­mis, įvai­raus am­žiaus ir įvai­rių pa­tir­čių vy­rai ska­ti­na­mi po tru­pu­tį kal­bė­ti, kal­bė­tis ir iš­si­kal­bė­ti. (Ramvydo Romankevičiaus nuotr.)

Reikia pastumti

Stovykla vyks jau trečią kartą. 2020 m., pagautas įkvėpimo, pašnekovas stovyklą suorganizavo per dvi savaites, o į ją susirinko apie 30 vyrų. „Buvo didelis džiaugsmas, kad susirinko, – šypsosi organizatorius. – Vyrai tokie yra: kiek pastumsi, tiek paeis į priekį. Ir į tokio pobūdžio stovyklas vyrus dažnai stumia jų antrosios pusės, moterys. Tokių, kurie patys nori ir ieško, yra mažuma.“

Tiesa, nors tuometė koronaviruso pandemija pablogino ne vieno psichologinę sveikatą ir išryškino įsisenėjusias problemas, tai nebuvo pagrindinis impulsas organizuoti stovyklą. „Vyrai, kurie susirinko pirmaisiais metais, buvo tie žmonės, kurie juto vyriškos bendrystės troškulį, – sako jis. – Kai susibūrėme, visi džiaugėsi, kad pagaliau kažkas vyksta: visi to norėjo, tik niekas nesiėmė.“

Daug vyrų tarsi miega letargo miegu – jiems nieko nereikia, jiems „viskas gerai“. Bet tai yra bėgimas nuo savęs, nuo savo būsenų, baimė pasižiūrėti į save, įsivardyti tam tikrus dalykus, suprasti, kad viskas nėra taip gera ir tobula, kaip norėtųsi. „Mes tokius dalykus judiname stovyklos metu“, – tikina pašnekovas.

Antraisiais metais, t. y. pernai, buvo apie 80 dalyvių: nors renginys buvo reklamuojamas minimaliai. Šiemet norėta, kad dar daugiau žmonių išgirstų apie stovyklą, todėl dėmesio informacijos skleidimui skirta daugiau, o ir į patį renginį bus priimta apie 120 vyrų – likus mėnesiui iki stovyklos, yra vos kelios laisvos vietos.

Sto­vyk­los da­ly­viams, kaip pa­ste­bi or­ga­ni­za­to­rius, la­biau­siai pa­tin­ka dva­si­niai po­kal­biai su bro­liais be­ne­dik­ti­nais, ku­ni­gais. (Ramvydo Romankevičiaus nuotr.)

Iš šešėlio

Pagrindinė priežastis, kodėl vyrai renkasi į stovyklą, yra vyriškos bendrystės poreikis – tai buvo ir viena iš priežasčių, kodėl Martynas sugalvojo tokį renginį: jam taip pat trūko vyriškos bendrystės. „Tokių renginių nebuvo arba jie neatitiko mano pasaulėžiūros ir vertybių. Labai reikalinga vyriška bendrystė – ir dabar tai jaučiu“, – sako organizatorius.

Tiesa, kai kurie vyrai, užstrigę savo triukšme, savo poreikių negirdi. „Tie, kurie pradeda girdėti, jaučia didžiulę tokių susirinkimų vertę: vyrai gali vieni kitus išklausyti, pamato, kad ne tik jie susiduria su tam tikromis problemomis, tačiau šalia esantis žmogus taip pat su tuo susiduria, kad nėra nevykėliai ar prastesni už kitus. Atsiranda bendras palaikymas – ir patarimais, ir buvimu šalia“, – džiaugiasi pašnekovas.

Pasak jo, labai didelės vyrų problemos – neryžtingumas, baimė veikti, baimė suklysti, žema savivertė, nepasitikėjimas savimi. „Tikslas – apie tai kalbėti ir tuos dalykus mažinti, – sako Martynas, – stiprinti pasitikėjimą savimi, ryžtingumą – tikrąjį vyriškumą.“

Stovyklos organizatorius pastebi, kad šiuo metu daug vyrų yra moterų šešėlyje, ypač šeimose: kai moteris mato, kad vyras pasyvus, ji imasi lyderystės, taip neišvengiamai nustumdama vyrą į šešėlį, iš kur po to jam labai sunku išsijudinti. Vyrus pajudinti iš to šešėlio – vienas iš stovyklos uždavinių.

„Daug vyrų augo netobulose šeimose – tai įprasta, mes visi greičiausiai iš tokių. Amžinas tikro vyro pavyzdžio neturėjimas šeimose eina iš kartos į kartą. Mes šitoje vietoje bandome tą besitęsiančią grandinę traukyti, kad vyrai atrastų atramos taškus, asmenis ir įvaizdžius, į kuriuos galėtų remtis, kad patys būtų pavyzdžiai. Mes juos bandome kreipti į Viešpatį, į Jėzų Kristų, tą asmenį, į kurį bus visada galima remtis“, – kalba pašnekovas.

Išgyventi tylą

Kitas stovyklos uždavinys – vyrus ištraukti iš triukšmo: gyvename gyvenimus, keliaujame į darbus, grįžtame namo – visur didžiulis informacinis, emocinis triukšmas. Imame negirdėti vidinių poreikių, negalime įsivardyti būsenų, jausmų.

„Vienas iš pagrindinių tikslų – vyrus atriboti nuo visos aplinkos, – sako Martynas. – Suteikti keturias dienas, tris geras paras ramybės nuo supančio pasaulio. Tai reiškia – atsiriboji nuo visų naujienų, medijų, nekontaktuoji telefonu – jo nesinešioji renginio metu, tai draudžiama. Pabandai atsiriboti nuo darbo, šeimos reikalų, kad galėtum išgyventi tylą.“

Dėl šios priežasties renginys vyksta nuostabioje gamtoje – Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno parke: miškas, tvenkinys, laukiniai gyvūnai. „Pirmą dieną sunku, toks pereinamasis laikotarpis, o antrąją jau daug kas pradeda girdėti tą tylą ir save, – tikina stovyklos organizatorius. – Iškyla daug įvairių dalykų, iš kurių po to gimsta pokyčiai vyrų gyvenime, iniciatyvos, supratimas, suvokimas.“

Be kaukių

Labai svarbus uždavinys – skatinti vyrus kalbėtis: dauguma jų yra uždari, mažai kas atvirai dalijasi, kas vyksta jų gyvenimuose. „Emocijos kaupiasi ir neišvengiamai ateina laikas, kai iš didelio jos kiekio atsitinka įvairiausių negatyvių dalykų, – sako pašnekovas. – Bandome ugdyti dalijimosi kultūrą, skatiname susikurti saugią aplinką dalytis tuo, kas vyksta su manimi, kaip aš jaučiuosi.“

Susibūrę į nedideles grupeles, vadinamas brolijomis, įvairaus amžiaus ir įvairių patirčių vyrai skatinami po truputį kalbėti, kalbėtis ir išsikalbėti. Pasak Martyno, stovykloje labai svarbu nusiimti kaukes, kurias vyrai užsideda, bijodami pasirodyti silpni, slėpdami problemas. „Visi atvykusieji yra vienoje linijoje, nėra jokių rangų, pareigybių, visi gali lygiaverčiai vieni su kitais bendrauti. Tai labai svarbu – pamiršti visus įvaizdžius: nereikia kažko vadinti, kažkaip pasirodyti“, – tikina jis.

Tačiau, pasak stovyklos organizatoriaus, esminis dalykas – ryšio su Dievu kūrimas. Nors atvažiuoja ir netikinčiųjų, stovyklos metu reguliariai meldžiamasi ir jie susipažįsta su tikrąja asmenine malda – ne tradicinėje bažnyčios aplinkoje, o neformaliai, kai vyrai su vyrais kartu meldžiasi, dalijasi savais žodžiais.

„Duodame paragauti paprastos maldos ir iš tikrųjų daug kas užsikabina, nes pajaučia efektą – kaip tai išlaisvina ir kokį malonumą teikia. Prasideda gražūs dalykai. Kviečiame vyrus atsigręžti į Dievą, kad jie tai instaliuotų į savo kasdienybę“, – kalba Martynas.

Viena bačka

Vyrai jaučia išskirtinai didelę atsakomybę už prisiimtus įsipareigojimus šeimai, darbui, jie yra įsitikinę, kad negali pasirodyti silpni. Taip atsiranda didžiulė įtampa, kuri ima juos graužti iš vidaus.

„Kai užsikeli aukštus standartus ir nenori pasirodyti silpnas, o aplink zuja vaikai ir žmona su savo poreikiais, pasijunti labai silpnas to akivaizdoje ir pradedi save menkinti: gal aš kažką darau blogai, gal kažkas su manimi negerai? Taip pat jauti didelę atsakomybę patenkinti šalia esančių žmonių poreikius, atitikti tam tikrus kriterijus darbe“, – pasakoja pašnekovas.

Stovykloje, vyrų bendrystėje, apie tai kalbamasi: „Ei, bičiuli, mes visi esame toj pačioj bačkoj. Su viskuo galima susitvarkyti, tu tikrai nesi silpnas. Visi sunkumai įveikiami.“ Pasak Martyno, tikrai egzistuoja įsitikinimas, kad vyrai neverkia, tačiau stovykloje pasitaiko ir ašarų. „Vyrams tarp vyrų verkti lengviau“, – tikina jis.

Stovykla daug duoda ne tik jos dalyviams, bet ir organizatoriui – pokyčiai vyksta ir jo viduje. „Girdime dalyvius kalbant apie tai, ką jie jaučia, kokie pokyčiai, perversmai jų viduje vyksta. Gale renginio turime pasidalijimus – išgirsti tokių dalykų, kurie netelpa į suvokimo ribas. Kai kurie vyrai išskrenda tiesiog ant sparnų su pilnais bakais kuro, pakrautomis baterijomis. Tą akimirką žmogus yra pats laimingiausias pasaulyje“, – džiaugiasi Martynas.

Jam pačiam didžiausia dovana – palaima, kad Dievas jį pastatė į geriausias vietas pirmose eilėse matyti, kas vyksta su tais žmonėmis. „Didelė palaima ir džiaugsmas. Po stovyklos būni tiek visko prisigėręs gerąja prasme, tiek emocijų, kad jos tavyje jau nebetelpa. Po renginio reikia gerai viską išsiventiliuoti – geros emocijos nebetelpa, krinti ant žemės, žliumbi kaip mažas vaikas, visi saugikliai šaudo į išorę“, – šypsosi pašnekovas.

Pa­sak sto­vyk­los or­ga­ni­za­to­riaus Mar­ty­no Asa­ka­vi­čiaus, tik­rai eg­zis­tuo­ja įsi­ti­ki­ni­mas, kad vy­rai ne­ver­kia, ta­čiau sto­vyk­lo­je pa­si­tai­ko ir aša­rų. „Vy­rams tarp vy­rų verk­ti leng­viau“, – ti­ki­na jis.

Spalvingas paveikslas

O stovyklos patirtis susideda iš daugybės dalykų: kiekvienais metais kviečiami lektoriai kalbėti apie tuo metu aktualias temas, pasidalyti savo patirtimi atvažiuoja mėgstami ir žinomi žmonės. Šiemet laukiami: kardinolas, Kauno arkivyskupijos emeritas J. Em. Si-
gitas Tamkevičius SJ, karo kapelionas, egzorcistas kun. dr. Arnoldas Valkauskas, gydytojas anesteziologas reanimatologas prof. dr. Andrius Macas, VDU Katalikų teologijos fakulteto dėstytojas prof. dr. Artūras Lukaševičius.

„Visada stengiamės, kad nebūtų tas pats per tą patį. Aš esu perfekcionistas: vis bandau kažką keisti, ieškoti optimalaus sprendimo. Šiemet turėsime žygį Kryžiaus kelio formatu – eisime apie 5 km“, – pasakoja Martynas.

Stovyklos dalyviams, kaip pastebi organizatorius, labiausiai patinka dvasiniai pokalbiai su broliais benediktinais, kunigais – po trumpų asmeninių pokalbių jiems rūpimais klausimais vyrai turi daug gerų emocijų ir įspūdžių, išeina pilni įkvėpimo. „Taip pat yra daug smulkmenų, kurios sudaro gražų ir spalvingą stovyklos paveikslą“, – tikina pašnekovas.

Pačiam Martynui labiausiai įsiminė rytai stovykloje. „Man patinka tokie paprasti dalykai: mes keliamės pusę septynių, žadiname dalyvius, judiname sustingusius jų kaulus – darome mankštą, o po jos šokame į tvenkinį. Po to, dar prieš pusryčius, einame melstis. Labai daug gražių emocijų“, – šypsosi stovyklos organizatorius.

Daugiau informacijosfeisbuko paskyroje – „Vyrų stovykla Palendriuose“.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt