Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Etaplius.LTŠaltinis: Plungės rajono savivaldybė
„Džiaugiuosi šioje gražioje akademinėje aplinkoje galėdamas pasveikinti visus Europos dienos proga ir pasidžiaugti tuo, kad mes, lietuviai, jau 20 metų esame tikri europiečiai, Europos Sąjungos nariai. Kai Lietuva stojo į ES, pamenu, kad tuo labai džiaugiausi, vertinau tai, kaip atsiveriančias galimybes. Tuomet buvo dvejojančių, bet laikas parodė, kad ES mums leido užaugti ir pasikeisti. Pasikeisti į gerąją pusę. O šįvakar Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Plungės skyriaus dėka svečiuose turime svečią, kuris praturtins mus nauja informacija ir žiniomis. Ačiū jums už tai, kad sutikote pas mus atvykti“, – kalbėjo Savivaldybės vicemeras.
Trečią kartą Lietuvoje besisvečiuojantis Gilles Dutertre plungiškius pakvietė į paskaitą „de Šuazel-Gufjė (Choiseul-Gouffier) šeima ir Lietuva“.
Dar tarnaudamas Prancūzijos kariuomenėje, dimisijos pulkininkas leitenantas Gilles Dutertre susidomėjo mūsų istorija, o norėdamas geriau pažinti Lietuvą ir lietuvius, vienerius metus skyrė lietuvių kalbos mokymuisi Vilniaus universitete. Netrukus pradėjo rinkti medžiagą, o Lietuvos tūkstantmečio, kurį minėjome 2009 metais, proga Prancūzijoje išleido knygą „Les Francais dans l’histoire de la Lituanie (1009–2009)“ („Prancūzai Lietuvos istorijoje“).
Į Žemaičių dailės muziejų susirinkusiems plungiškiams Gilles Dutertre pasakojo apie grafų Šuazelių šeimą ir jų ryšius su Lietuva. Svečias renginio dalyvius supažindino ir su ta medžiaga bei nuotraukomis, kurias gavo iš Šuazel-Gufjė šeimos provaikaičio Bruno de Vitrolles, gyvenančio Paryžiuje. Dalis Gilles Dutertre pateiktų faktų ir fotografijų buvo nežinomi net šios giminės istoriją tyrinėjantiems muziejininkams.
Beje, mums grafų Šuazelių giminė ypač svarbi ir įdomi tuo, kad nuo 1797-ųjų iki 1940-ųjų valdė dvarą Plateliuose. 1943-iaisiais mediniai dvaro rūmai sudegė. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, likusius dvaro pastatus perėmė Žemaitijos nacionalinis parkas. Juose – svirne, arklidėse, jaujoje – veikia ekspozicijos, rengiamos parodos, vyksta kultūrinė veikla.