Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Eva KazlauskienėŠaltinis: Etaplius.lt
Pristatyti Lietuvos Respublikos Premjero sudarytos darbo grupės siūlymai dėl šalies aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo – tik pirmieji būtini žingsniai siekiant tarptautiniu mastu konkurencingos aukštojo mokslo sistemos. Konsolidavus mokslo ir studijų potencialą išaugtų jo sukuriama vertė ir efektyvumas bei atsirastų realus pagrindas didinti dėstytojų ir tyrėjų atlyginimus, kurie šiuo metu yra bene keturiskart mažesni negu Estijoje – šalyje, kurios universitetas jau dabar patenka tarp 350 geriausių pasaulio universitetų.
Pasiūlyti sprendimai atitinka ir gerąją Vakarų bei Šiaurės Europos šalių konsolidacijos praktiką, o didesnė studentų bei tyrėjų koncentracija po vienu „skėčiu“ sudarytų prielaidas kelti mokslo ir studijų kokybę, sutelkti infrastruktūrą, glaudžiau bendradarbiauti mokslininkams ir plėtoti tarpdisciplinines studijas, sumažinti mokslo ir studijų administravimo kaštus.
Taip pat turime unikalią galimybę integruojant Mykolo Romerio universitetą į VU sustiprinti šalies socialinių mokslų sritį. Ilguoju laikotarpiu investicijos į intelektinį potencialą taptų milžiniška nauda – tiek parengiant stiprius absolventus, tiek didinant Lietuvos aukštojo mokslo sistemos konkurencingumą regione ir pasaulyje.
Būtent kaštų ir naudos analize, o ne pageidavimais vertėtų grįsti sprendimus, galinčius lemti moksleivių parengimo kokybę. Itin daug dėmesio sulaukia Vilniaus ir Kauno aukštųjų mokyklų situacija, o pasiūlymus dėl Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) integracijos pateikė dvi aukštosios mokyklos – Vilniaus universitetas (VU) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Esant poreikiui „perkrauti” pedagogų rengimo sistemą kyla klausimas, kas šiai užduočiai atlikti turi tinkamą įdirbį.
Svarstant galimus scenarijus dažnai pamirštamas svarbus faktas – VU jau kurį laiką rengia aukštos kvalifikacijos pedagogus, o per pastarąjį dešimtmetį LEU daugiausia bendrų publikacijų paskelbė būtent su VU mokslininkais. Neseniai įkurtas VU Ugdymo mokslų institutas suvienys Pedagogikos centro, Edukologijos katedros ir Švietimo politikos centro vykdomas veiklas: gretutines ir profesines pedagogų rengimo studijas, mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, edukologijos studijas, ugdymo mokslų krypties ir švietimo politikos mokslinius tyrimus bei jų sklaidą.
Šios sinergijos atvertų ir naujas galimybes išlaikyti universitetines studijas Šiaulių mieste, kuriame sėkmingai vystomos specialiosios pedagogikos studijos. Suvienijus VU ir ŠU tyrėjų jėgas atsirastų prielaidos stiprioms mokslu grįstoms studijoms, šalyje būtų užtikrinamas kvalifikuotų specialistų poreikis.
Tačiau institucinės sąrangos pokyčių pakylėti Lietuvos aukštąjį mokslą į naują kokybinį lygmenį nepakaks. Tam būtina užtikrinti ir visos aukštojo mokslo finansavimo sistemos pertvarką, o aukštųjų mokyklų finansavimas turėtų būti siejamas su kokybiniais, o ne kiekybiniais rodikliais.
Vyriausybės darbo grupės ir Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymai tai numato, bet pagrindiniu klausimu išlieka, ar nugalės racionalūs argumentai, ar siaurų interesų grupių kova dėl išlikimo. Ekspertai savo darbą, pateikdami faktus ir skaičius, jau atliko. Dabar kamuolys – Seimo pusėje.