Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Laikrodžio atidengimo ceremonija, šis laikrodis skaičiuoja 100 dienų iki atsijungimo nuo BRELL bei prisijungimo prie Europos elektros tinklų. ELTA / Josvydas Elinskas
EtapliusŠaltinis: ELTA
Valstybės saugumo departamento (VSD) vertinimu, Rusija yra suinteresuota diskredituoti Baltijos valstybių sprendimą atsijungti nuo BRELL žiedo.
„Beveik neabejotina, kad artimiausiu laikotarpiu Rusija ir jos interesams atstovaujantys asmenys ieškos būdų paveikti visuomenės nuomonę apie Baltijos valstybių energetikos sektoriaus stabilumą ir energetinį saugumą. Labai tikėtina, kad Baltijos valstybių elektros sistemų sinchronizacijai su Vakarais bus aktyviau vykdomos mažai resursų reikalaujančios dezinformacijos kampanijos“, – rašoma VSD pranešime spaudai.
„Jų tikslas – daryti įtaką Baltijos valstybių visuomenėms ir įtikinti, esą Baltijos šalys negeba būti savarankiškos ir negali užtikrinti patikimo elektros sistemos veikimo be Rusijos, o sprendimas atsijungti nuo BRELL žiedo lems nestabilumą energetikos sektoriuje ir energijos išteklių kainų augimą“, – priduriama pranešime.
Vyriausybės duomenimis, artimiausiu metu tikėtinos prieš energetikos sektoriaus įmones nukreiptos kibernetinės atakos, neatmetama kinetinių veiksmų prieš kritinę infrastruktūrą galimybė. Dėl pasikeitusios situacijos Baltijos jūroje yra išaugusi netyčinių incidentų, kurių metu gali būti pažeista povandeninė infrastruktūra, rizika.
„Atsižvelgiant į išvardintas grėsmes, 2025 m. sausio 8 d. priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo ankstinama Alytaus mieste ir rajone esančių „LitPol Link“ skirstyklos ir transformatorių pastotės fizinė apsauga, didesnis dėmesys skiriamas ir kitai energetikos infrastruktūrai“, – pažymi Vyriausybė.
„Taip pat sustiprintas NATO sąjungininkų, Lietuvos kariuomenės ir kitų nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų veikimas Baltijos jūroje, o suinteresuotose institucijose sustiprintas kibernetinis saugumas“, – priduriama pranešime.
Pažymima, jog Rusijos pastangas vykdyti informacines atakas sinchronizacijos klausimu stebi tarpinstitucinė analitikų grupė, kuri operatyviai dalijasi informacija operatyviam atsakui. Be to, kaip praneša Vyriausybė, sausio mėnesį buvo surengtos tarpinstitucinės stalo pratybos, kuriose institucijos ir įmonės testavo įvairiausius krizinius scenarijus, susijusius su išorės jėgų siekiu paveikti sinchronizacijos procesą. Identifikuoti taisytini veiklų algoritmai, atsako priemonės bei stiprinama sąveika tarp institucijų.
Dabar Baltijos šalys kartu su Rusija ir Baltarusija veikia rusiškoje IPS/UPS sistemoje, vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Maskvoje.
BRELL sutartį Lietuva nutrauks vasario 7 dieną, o vasario 8 d. atsijungusios Baltijos šalių operatorės pradės bendrą izoliuoto darbo bandymą.
Sinchronizacija su kontinentinės Europos zona ir atsijungimas nuo rusiškos elektros sistemos įvyks vasario 9 dieną.
Pradėjus sinchronizaciją, Baltijos šalys iš pradžių dirbs trise, kartu bandys palaikyti dažnį bei užtikrinti elektros gamybą, o vėliau per dar 2021 m. išplėstą „LitPol Link“ sinchroninę sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos prisijungs prie kitų Europos šalių.
Sinchronizacija užtikrins nepriklausomą, stabilų ir patikimą Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų dažnio valdymą ir prisidės prie regiono energetinio saugumo.
Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinami sinchronizacijos projektai iš dalies finansuojami Europos Sąjungos (ES) lėšomis iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės.
Bendras finansavimas siekia maždaug 1,2 mlrd. eurų ir turėtų padengti iki 75 proc. visų kaštų.
Ruošiantis sinchronizacijai, Lietuvoje ruošiami 3 sinchroniniai kompensatoriai, įrengiamos naujos elektros perdavimo linijos, skirstyklos, atnaujinamos pastotės, atliekami kiti darbai.
Taip pat planuojama iki 2030-ųjų įrengti naują 700 megavatų (MW) galios jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti elektros rinkų integraciją.
Harmony Link“ projekto investuotojai yra Lenkijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatoriai – „Polskie Sieci Elektroenergetyczne SA“ ir „Litgrid“.
Trijų Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos operatorės dar pernai liepą informavo Rusiją ir Baltarusiją, kad nuo vasario nebepratęs dalyvavimo bendroje elektros sistemoje sutarties.