Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas / Paulius Peleckis / Fotobankas
Lukas JuozapaitisŠaltinis: ELTA
„Šiuo metu apie 55 proc. išorės sienos su Baltarusija yra padengta sienos stebėjimo sistemomis. Yra įsipareigojimas ir tikslas, prisiimta asmeninė VSAT vadovo atsakomybė, kad iki metų pabaigos sienos stebėjimo sistemos padengs visą ruožą“, – penktadienį žurnalistams sakė A. Bilotaitė.
„Tai yra labai svarbu“, – pabrėžė ministrė.
Ji argumentavo, kad neseniai pabaigtą statyti fizinį barjerą gadina ne tik neteisėtai į Lietuvą patekti bandantys migrantai, bet ir Baltarusijos pasieniečiai.
„Matome, ką šiandien daro mūsų kaimynų pareigūnai. Kaimynų pareigūnai turi ne tik kad būtinąsias priemones, bet kartu nešiojasi fizinio barjero gadinimo priemones, turi tam tikrą taktiką ir metodiką, kaip fizinį barjerą gadinti, jį gadina, stumia migrantus“, – sakė ministrė.
A. Bilotaitė kiek anksčiau yra minėjusi, kad stebėjimo sistemos iš viso dengia apie 70 proc. visos Lietuvos sienos su Rusija ir Baltarusija. Sistemai įrengti Europos Sąjunga yra skyrusi 70 mln. eurų.
R. Liubajevas tuomet sakė, kad rengiama stebėjimo įranga yra viena moderniausių naudojamų Europoje, pritaikyta Lietuvos ir Baltarusijos pasienio geografinėms sąlygoms.
Praėjusį savaitgalį Lietuvos pasienyje su Baltarusija baigtas statyti fizinis barjeras, teigia projektą vykdanti energijos perdavimo ir mainių įmonių grupė „EPSO-G“.
Dabar Lietuvą ir Baltarusiją skiria daugiau nei 500 kilometrų ilgio ir 4 metrų aukščio tvora bei pjaunančios vielos – koncertinos – užtvara. Barjeras skirtas sulaikyti nelegalios migracijos iš Baltarusijos į Lietuvą srautus.