VRK neregistravo buvusios Visagino merės D. Štraupaitės kandidate į Europos Parlamentą

Visaginas

D. Štraupaitė. BNS fotobanko nuotr.

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA

299863

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) neregistravo partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovės Dalios Štraupaitės kandidate į Europos Parlamentą (EP).

Toks sprendimas priimtas remiantis naujausiomis Rinkimų kodekso pataisomis, numatančiomis, jog asmuo, nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, negali būti renkamas.

Pernai įsigaliojus Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiui, D. Štraupaitei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas būti skiriamai į tam tikras pareigas – tebegalioja ir nėra pasibaigusi.

„Nurodyta, kad Daliai Štraupaitei, kuri yra partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatų sąraše 2024 m. birželio 9 d. rinkimuose į Europos Parlamentą, yra įsiteisėjęs Panevėžio apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje, kuriuo jai yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kuri nėra pasibaigusi“, – nutarimo protokolą posėdžio metu įgarsino VRK Teisės ir tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis.

„Siūloma neregistruoti Dalios Štraupaitės kandidate“, – įvardijo jis.

Visgi, pati kandidatė D. Štraupaitė bei jos advokatas Justas Vilys prieštaravo sprendimui. Teisininkas atkreipė dėmesį, jog praėjusių metų spalį įsigalioję Rinkimų kodekso pakeitimai negali būti taikomi atgaline data.

„Suprantame, kad teisės aktas buvo priimtas 2023 m. spalio 10 d., įsigaliojo spalio 25 d. Ir tuo metu teismo nuosprendžiai jau buvo seniausiai galiojantys ponios Dalios atžvilgiu“, – dėstė J. Vilys, atkreipdamas dėmesį, jog Rinkimų kodekso pataisos taip pat neatitinka ir proporcingumo principo.

„Esate tokioje stadijoje, kad galite sumažinti įtampą visuomenėje – yra nemažai ponios Dalios rinkėjų, jie turi savo valią ir teisę išreikšti savo valią. Tokiais antikonstituciniais metodais riboti žmogaus teisę būti išrinktam tikrai nėra nei teisinga, nei pagrįsta, nei teisėta“, – į VRK narius kreipėsi teisininkas ir paragino kitaip nei savivaldos rinkimų metu „visko nepermesti teismų sprendimams“.

Savo ruožtu D. Štraupaitė taip pat pakvietė VRK „nelipti ant to paties grėblio“ ir aiškino, jog jai taikoma baudžiamojo poveikio priemonė nėra susijusi su renkamomis pareigomis.

„Bausmė yra atlikta, bauda yra sumokėta, o pareigos į Europos Parlamentą yra renkamos“, – kalbėjo politikė.

„Negalima taip žmogaus kalti prie kryžiaus pastoviai. Kaip tik rinkimai – taip jūs kalate prie kryžiaus žmogų“, – tikino D. Štraupaitė.

Nors dalis VRK narių pripažino, jog pernai spalį įsigaliojusios Rinkimų kodekso pataisos gali būti vertinamos kaip neproporcingai griežtos, daugelis jų pastebėjo, kad komisija negali imtis įstatymų interpretavimo – kitaip tariant, reikia laikytis kodekse įtvirtintų nuostatų. VRK narės Lauros Martinaitytės teigimu, Rinkimų kodekse nėra detalizuojama, kokios konkrečiai potencialiems kandidatams taikomos baudžiamojo poveikio priemonės užkirstų jiems kelią dalyvauti rinkimuose.

„Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas nekonkretizavo, nesiaurino nusikalstamų veikų, negrupavo, kurios patektų po Rinkimų kodekso reglamentavimu, o kurios ne. O apskritai nustatė nusikalstamos veikos nusikaltimo faktą“, – dėstė L. Martinaitytė.

„Mes atsimušame į tai, kad VRK negali aiškinti įstatymo“, – kolegei antrino VRK narys Maksimas Reznikovas.

Reaguodama į VRK narių argumentus, D. Štraupaitė tikino, kad kreipsis į Konstitucinį Teismą (KT), jog tokios istorijos nepasikartotų.

„Eisiu iki galo, užstosiu visus kitus, kad nebūtų Lietuvoje tokių dalykų, apie ką šiandien diskutuojame“, – tikino D. Štraupaitė.

11 VRK narių palaikė sprendimo projektą, kuriuo nutarta neregistruoti D. Štraupaitės kandidate į EP, 2 komisijos nariai pasisakė priešingai. Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

ELTA primena, kad 2019 m. Panevėžio apygardos teismas D. Štraupaitę pripažino kalta dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Politikei apskundus šį sprendimą Apeliaciniam teismui, pastarasis padidino jai anksčiau skirtą baudą, panaikino trejų metų lygtinę laisvės atėmimo bausmę.

Visgi, 2023 m. kovą Apygardos teismas patikslino savo sprendoimą ir nutarė, jog dėl korupcijos nuteista politikė negali būti renkama į meres. Netrukus Apeliacinis teismas šią patikslintą nutartį panaikino.

Tokie teismų sprendimai praėjusių metų kovą sukėlė ažiotažą, nes VRK turėjo keisti sprendimus dėl D. Štraupaitės registravimo kandidate į Visagino meres.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt