Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Kremlius / Unsplash
Živilė AleškaitienėŠaltinis: ELTA
„Mes apgailestaujame dėl šio tolesnio Rusijos valdžios eskalavimo“, – sakė ji. Kairiųjų partijos atstovas spaudai vėliau patvirtino šį pranešimą naujienų agentūrai dpa.
Pasak laikraščio, Rusijos generalinė prokuratūra šį žingsnį pateisina teigdama, kad fondas vykdo programas ir projektus, kuriais „siekiama kurstyti protesto nuotaikas, radikalizuoti jaunimą ir diskredituoti Rusijos valstybinės valdžios organus“.
„Putinas ir jo vyriausybė bijo tiesos, bijo kritikos ir bijo organizacijų, kurios turi drąsos viešai pasipriešinti karui ir represijoms“, – pranešime teigė Kairiųjų partijos lyderis Janas van Akenas.
Pasak „Tageszeitung“, Rosos Luxemburg fondas buvo paskutinis likęs su Vokietijos partija susijęs fondas, paskelbtas „nepageidaujama organizacija“.
Panašiai 2022 m. nepageidaujama organizacija buvo pripažintas ir su žaliaisiais susijęs Heinricho Böllo fondas, 2024 m. – socialdemokratų Friedricho Eberto fondas, taip pat laisvųjų demokratų Friedricho Naumanno fondas, krikščionių demokratų Konrado Adenauerio fondas, o 2025 m. balandį – su Krikščionių socialine sąjunga susijęs Hannso Seidelio fondas.
Šių fondų biurai Maskvoje buvo uždaryti jau 2022 metais.