Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Borisas Pistorius. / Scanpix
Karolis BrogaŠaltinis: ELTA
Apie tai ministras kalbėjo penktadienį lankydamasis „ThyssenKrupp Marine Systems“ (TKMS) laivų statykloje Vismare, prie Baltijos jūros krantų Vokietijos šiaurėje. Ši bendrovė yra svarbi povandeninių laivų tiekėja.
B. Pistorius pareiškė, kad reikia didinti gynybos finansavimą mažiau dėmesio kreipiant į procentinę to išraiką. Vokietijoje tęsiasi diskusijos dėl gynybos išlaidų. Iki 2024 m. šalis ilgą laiką tam skyrė mažiau nei 2 proc. BVP.
Anot B. Pistoriaus, NATO labiau susirūpinusi tuo, kiek brigadų, laivų ir povandeninių laivų gali suteikti kurios valstybės.
„Lėktuvai, sausumos pajėgos, kibernetinės technologijos – tai yra klausimai, kurie dabar užduodami“, – sakė ministras.
Be to, interviu laikraščiui „Süddeutsche Zeitung“ jis sakė, kad Vokietija turėtų gynybai skirti 3% BVP, o tai yra daugiau nei 120 mlrd. eurų. Tačiau jis minėjo, kad Vokietijai dar toli iki šio tikslo.
2024 m. Vokietija pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius pasiekė NATO rekomenduojamą 2 proc. BVP gynybos finansavimo rodiklį, o tai sudarė apie 52 mlrd. eurų.
B. Pistorius pabrėžė, kad ateityje Vokietija turės išlaikyti nuoseklų gynybos finansavimo lygį.
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas neseniai pareiškė, kad NATO šalys turėtų skirti 5 proc. BVP gynybai.
Penktadienį susirinkusi Lietuvos Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė per ateinančius ketverius metus gynybos finansavimą didinti iki 5-6 proc. BVP.