Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt
Argentinietė menininkė Marta Minujín Kaselyje (Vokietija) atidarytoje šiuolaikinio meno parodoje „Documenta 14“ iš 100 000 vnt. knygų sukūrė Atėnų Partenono kopiją. Bendradarbiaudama su Kaselio universiteto studentais, menininkė pasirinko 170 pavadinimų knygų iš viso pasaulio, kurios buvo uždraustos arba buvo apribotas jų platinimas.
Visuomenės prašyta paaukoti šiuos leidinius, jie buvo supakuoti į apsauginę plėvelę ir pakabinti ant konstrukcijos. Cenzūruoti leidiniai ant Partenono – demokratijos simbolio – yra Argentinos menininkės prašymas pamąstyti apie politikos vaidmenį bandant paveikti mintis.
Tarp knygų nebus matyti vienos bene kontroversiškiausios knygos – Adolfo Hitlerio „Mano kova“. Pasak autorės, taip yra ne be priežasties – naciai buvo žinomi dėl knygų cenzūros. Net argentinietės knygų Partenono konstrukcija stovi vietoje, kur naciai 1933 m. sudegino apie 2 000 knygų. Tai akivaizdus priminimas, kad rašytinis žodis nuosekliai buvo naudojamas cenzūros veikloje per visą istoriją.
parthenon-rachelmijaresfick.jpg
Tai nėra pirmas knygų Partenono pristatymas. Menininkė pirmą kartą realizavo kūrinį 1983 m., kai panaudojo 25 000 knygų, kurias Argentinos karinė chunta uždraudė.
Naujasis projektas buvo kuriamas nuo 2016 m. spalio mėn., oficialiai atidarytas tik šį birželį. Kaip ir garsioji Atėnų šventykla, jis – 70 metrų ilgio, apie 30 metrų pločio ir 10 metrų aukščio, o statinio pagrindas, sienos ir kolonos suformuoti iš daugybės knygų.
Partenono sienos nuklotos ir tokiomis knygomis kaip Marko Tveno „Tomo Sojerio nuotykiai“, Antuano de Sent Egziuperi „Mažasis princas“. Šalia Biblijos – „Don Kichotas“, prie „Daktaro Živago“ – „Vakarų fronte nieko naujo“.