Vokietija skyrė beveik 3 mlrd. eurų priklausomybei nuo rusiškų dujų mažinti

Pasaulis

Lietuva pirmoji iš Europos visiškai atsisakė suskystintų gamtinių dujų importo iš Rusijos. Klaipėdos jūrų uoste pasitinkamas suskystintų dujų laivas. Lietuvos karinių pajėgų socialinių tinklų nuotr.

Reporteris MindaugasŠaltinis: Etaplius.lt

213016

Vokietija skyrė beveik 3 mlrd. eurų plaukiojantiems suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalams įsigyti, penktadienį pranešė Finansų ministerija, Berlynui siekiant sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų.

„Priklausomybė nuo Rusijos energijos importo turi būti sumažinta greitai ir tvariai“, – tviteryje parašė finansų ministras Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris).

„Prie to svariai prisidės plaukiojantieji SGD terminalai, kuriems turime skirti finansavimą“, – pridūrė jis.

Iš viso šių didžiulių SGD laivų nuomai skirta 2,94 mlrd. eurų, naujienų agentūrai AFP pranešė Finansų ministerija.

Europa, o ypač Vokietija, tikisi, kad SGD padės sumažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos importo po Maskvos invazijos į Ukrainą.

Tokiais laivais gabenamas suskystintąsias dujas eksportuoja apie 20 šalių; didžiausios tiekėjos yra Australija, Kataras ir JAV.

Suskystintos, kad užimtų mažiau vietos, dujos pakartotinai dujinamos, kai būna atgabenamos paskirstyti.

Mobilieji terminalai, žinomi kaip laivai-saugyklos su išdujinimo įranga (FSRU), leidžia tanklaivių atvežtas SGD vėl paversti dujomis ir įleisti jas į dujotiekių tinklą.

Praėjusią savaitę Europos šalys paskelbė apie pastangas mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų.

Rusija yra svarbi iškastinio kuro gamintoja, kuriai pernai teko apie 45 proc. viso ES dujų importo, tačiau blokas yra spaudžiamas įvesti sankcijas naftos ir dujų importui iš Maskvos.

Pastaraisiais metais Vokietija sausumos vamzdynais iš Rusijos importavo vidutiniškai 55 proc. sau reikalingų dujų.

Pasak Ūkio ministerijos, ši dalis iki 2022 metų pirmojo ketvirčio pabaigos buvo sumažinta iki 40 proc., padidinant SGD importą iš Nyderlandų ir Norvegijos.

Visgi, kitaip nei kelios kitos Europos šalys, Vokietija neturi sausumos terminalo, skirto importuotoms suskystintosioms dujoms perdirbti.

Kol kas šalis remiasi kitų ES šalių terminalais, o tai riboja importo pajėgumus.

Remiantis Vokietijos žiniasklaidos pranešimais, vyriausybė kartu su privačiais partneriais svarsto galimybę išsinuomoti tris ar keturis laivus, kurie srovėtų Šiaurės jūros ar Baltijos uostuose.

Kai kurie iš šių įrenginių galėtų pradėti veikti jau kitą žiemą.

Vyriausybė nemano, kad galėtų apsieiti be rusiškų dujų iki 2024 metų vidurio.

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt