Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Johannas Wadephulas (centre) / Scanpix
Živilė AleškaitienėŠaltinis: ELTA.LT
Johannas Wadephulas sakė, kad NATO vadovas Markas Rutte išdėstė planą, kaip pasiekti „prezidento Trumpo reikalaujamus penkis procentus, kuriuos jis laiko būtinais“.
„Ir mes linkę jo laikytis“, – sakė J. Wadephulas Turkijoje vykusiame Aljanso susitikime.
Berlyno duotas palaikymo signalas padidins spaudimą kitoms Europos sąjungininkėms ir Kanadai sudaryti susitarimą dėl išlaidų kitą mėnesį Hagoje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime.
M. Rutte pateikė pasiūlymą sąjungininkėms įsipareigoti iki 2032 m. iki 3,5 proc. padidinti tiesiogines karines išlaidas ir papildomai skirti 1,5 proc. platesnėms su saugumu susijusioms išlaidoms.
Šiam bendram planui jau pritarė Jungtinės Valstijos.
Jis suteiktų D. Trumpui jo reikalaujamą pagrindinį skaičių, kartu palikdamas pakankamai manevro laisvės Europos sąjungininkams, kuriems sunkiai sekasi pasiekti net ir dabartinį NATO nustatytą 2 proc. nuo BVP išlaidų tikslą.
M. Rutte atsisakė atskleisti diskusijų detales iš užsienio reikalų ministrų susitikimo, surengto netoli Turkijos pajūrio kurorto Antalijos.
Tačiau jis sakė, kad reikia „atsižvelgti“ į platesnes išlaidas, pavyzdžiui, infrastruktūrai, tokiai kaip tiltai, kurių reikia karinei technikai perkelti.
Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani paskelbė, kad Italija šią savaitę pasiekė NATO nustatytą 2 proc. išlaidų tikslą.
„Tai pirmas žingsnis. Vėliau bus galima padaryti daugiau, bus galima padidinti gynybos išlaidas, – sakė jis. – Aš labiau linkęs kalbėti apie saugumą, nes saugumas – tai ne tik ginklai.“
Vokietija šiuo metu gynybai skiria šiek tiek daugiau nei 2 proc. nuo savo BVP.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas praėjusią savaitę pareiškė, kad kiekvienas papildomas procentinis punktas Berlynui reikštų papildomas 45 mlrd. eurų metines išlaidas.
D. Trumpas išgąsdino Europos sąjungininkes, susirūpinusias dėl Rusijos grėsmės, pagrasindamas neapsaugoti šalių, kurios, jo nuomone, neskiria pakankamai pinigų gynybai.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio Antalijoje sakė, kad „NATO turi progą tapti dar stipresnė“. „Aljansas yra tiek stiprus, kiek stipri silpniausia jo grandis, ir mes siekiame, kad šiame aljanse nebūtų silpnų grandžių“, – pridūrė jis.
Nė viena iš 32 NATO šalių, įskaitant JAV, šiuo metu gynybai neskiria 5 proc. nuo savo BVP. Rytinės valstybės narės, labiausiai susirūpinusios dėl Maskvos, pavyzdžiui, Baltijos šalys ir Lenkija, jau pareiškė, kad yra pasirengusios viršyti šį tiesioginių karinių išlaidų lygį.