Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Olafas Scholzas / Scanpix nuotr.
Živilė AleškaitienėŠaltinis: ELTA.LT
Iš beveik 2 200 respondentų 44 proc. palaikė Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) vadovą F. Merzą. Socialdemokratų partijos (SPD) atstovą kanclerį Olafą Scholzą palaikė 6 proc. apklaustųjų.
F. Merzą renkasi visų amžiaus grupių žmonės, ypač vyresnio amžiaus rinkėjai: už jį pasisakė 57 proc. vyresnių nei 70 metų asmenų, o už O. Scholzą – tik 3 proc.
O. Scholzui taip pat trūksta tvirtos paramos iš jo paties partijos rėmėjų. Tik 8 proc. 2021 metų SPD rinkėjų mano, kad jis turi šansų iškovoti antrąją kadenciją.
Ekonomikos ministras Robertas Habeckas iš Žaliųjų partijos sulaukė 7 proc. palaikymo.
Kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderę Alice Weidel 13 proc. respondentų laikė potencialia kandidate į kancleres, nors jos galimybė gauti aukščiausią Vokietijos politinį postą yra mažai tikėtina, nes jokia kita partija nedirbs koalicijoje su AfD.
Lapkričio 8-12 dienomis „YouGov“ apklausė 2 193 žmones ir nustatė, kad paklaida yra +/- 2,1 procentinio punkto.
Dėl nesutarimų pakibusi ant plauko O. Scholzo koalicija praėjusią savaitę galutinai subyrėjo, kai kancleris atleido vieną svarbiausių ministrų iš verslui palankios Laisvųjų demokratų partijos (FDP).
Kadangi FDP nebepriklauso koalicijai, O. Scholzas nebeturi daugumos Bundestage. Tai sudaro prielaidas kitą mėnesį surengti balsavimą dėl pasitikėjimo, kurį O. Scholzas beveik garantuotai pralaimės.
Tikimasi, kad pirmalaikiai rinkimai įvyks vasario 23 dieną, tačiau daugiau nei ketvirtadalis respondentų (29 proc.) nebuvo tikri dėl galimų rezultatų.