Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pexels.com nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: ELTA
Ligonių kasoms pateikti gydymo įstaigų duomenys rodo, kad praėjusiais metais pas 79 proc. šalies šeimos gydytojų eilėje nereikėjo laukti visai arba buvo laukiama ne ilgiau nei 7 dienas. Tuo tarpu 2019-aisiais iki savaitės pacientai vizitų laukė pas 83 proc. šalies šeimos gydytojų.
2022 m. pas 11 proc. šeimos gydytojų pacientams vizitų teko laukti nuo 8 iki 14 dienų, o 15 ir daugiau dienų pacientai laukė pas 9 proc. šeimos gydytojų.
2019 m. gydymo įstaigų pateiktais duomenimis, nuo savaitės iki dviejų eilėje teko laukti pas 10 proc. gydytojų. 15 ir daugiau dienų pacientai laukė apsilankymų pas 7 proc. šeimos gydytojų.
Kai kuriose gydymo įstaigose pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros (PAASP) paslaugas teikia viena šeimos gydytojo kompetencijas apimanti komanda – vidaus ligų gydytojas, vaikų ligų gydytojas, akušeris ginekologas ir chirurgas.
Praėjusiais metais pas 90 proc. šalies vaikų ligų gydytojų eilėje nereikėjo laukti visai arba buvo laukiama ne ilgiau nei 7 dienas. Pas 4 proc. vaikų ligų gydytojų pacientams vizitų teko laukti nuo 8 iki 14 dienų. 15 ir daugiau dienų pacientai laukė pas 6 proc. vaikų ligų gydytojų.
2019-aisiais iki savaitės pacientai laukė vizitų pas 91 proc. vaikų ligų gydytojų.
„Nuo savaitės iki dviejų teko palaukti eilėje pas 4 proc. vaikų ligų gydytojų (...). 15 ir daugiau dienų pacientai laukė apsilankymų pas 6 proc. vaikų ligų gydytojų“, – pažymima Eltai perduotame VLK komentare.
„Galime pastebėti, kad pernai, palyginti su 2019 metais, minimaliai pagerėjo patekimas pas gydytojus akušerius-ginekologus (kai paslaugas teikia gydytojų komanda). 2019 m. per savaitę buvo galima patekti pas 67 proc. šių specialistų, o pernai – pas 69 proc.“, – pažymi VLK specialistai.
Anot VLK ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Jolantos Normantienės, tikslesnės informacijos dėl pacientų laukimo eilių bus galima tikėtis tada, kai visos Lietuvos gydymo įstaigos pradės teikti informaciją per vieną eilių valdymo sistemą – Išankstinės pacientų registracijos (IPR) informacinę sistemą.
„Eilėms mažinti pas šeimos gydytojus yra imamasi kompleksinių priemonių, t. y. mažinama šeimos gydytojo administracinė našta, šeimos gydytojo komanda papildoma naujais nariais, tobulinamas apmokėjimas už šeimos gydytojo komandos suteikiamas paslaugas, pacientams šeimos gydytojo komandos paslaugos gali būti suteiktos ir nuotoliniu būdu, plečiamos slaugytojų kompetencijos, todėl pacientas gali atvykti konsultacijos tik pas slaugytoją, pavyzdžiui, teisės aktu nustatyta, kad ne tik gydytojai, bet ir slaugytojai galėtų patys paskirti skiepus ir juos atlikti“, – teigė J. Normantienė.
Kaip Eltai pažymėjo VLK atstovė, ligonių kasos vykdo gydymo įstaigų, su kuriomis teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis, laukimo eilių stebėseną, ir kas mėnesį iš jų gauna duomenis apie eiles pas gydytojus. Ligonių kasoms gydymo įstaigos teikia vienos nustatytos mėnesio dienos faktinius duomenis apie eiles, tokiu būdu ligonių kasų specialistai gali įvertinti tik bendras tendencijas.
ELTA primena, kad sausio pradžioje A. Dulkys LRT televizijai teigė, kad patekimas pas šeimos gydytojus po pandemijos yra kur kas geresnis, negu buvo 2018–2019 m., iki pandemijos.
„Bet statistika yra toks dalykas, kad neimkime jos kaip žinutės, bet žiūrėkime kaip į tendenciją“, – komentuodamas pastaruoju metu dažnai keliamą eilių pas gydytojus klausimą tvirtino A. Dulkys.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
