Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mantas Adomėnas. ELTA / Žygimantas Gedvila
Martyna PikelytėŠaltinis: ELTA
„Jis yra neįsigilinęs į tai, kas vyksta Lietuvoje. Nesuvokia vykstančių procesų nei Lietuvoje, nei Europoje, nei mums kylančių grėsmių. Yra visiškai nejautrus tam tikriems pareiškimams, kurie siaubina visą civilizuotą pasaulį. Būtent apie tai yra mūsų pareiškimas“, – teigė laišką pasirašęs literatūrologas Paulius Subačius.
„Yra ir nacionalinės premijos laureatų, mokslo premijos laureatų, tai pasakyti, kad jie visi nesidomi, kas vyksta Lietuvoje, nesupranta, jais manipuliuoja, jie nesidomi politika ir rinkimais – čia yra visiškai neatsakingas, paaugliškas, bravūriškas kalbėjimas su begaline panieka žmonėms“, – pridūrė jis.
P. Subačiaus teigimu, jo matytose diskusijose ir susirašinėjimuose dėl laiško nedalyvavo nei vienas konservatorių partijos narys.
Kaip skelbta anksčiau, F. Jansonas teigė abejojantis į prezidentą pasikreipusių 150 įvairių sričių visuomenininkų bei ekspertų reiškiamų būgštavimų autentiškumu.
Anot jo, ne viena frazė laiške atkartojo ministro, konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio žodžius, o ir pati iniciatyva, anot jo, Prezidentūrą pasiekė anonimiškai. F. Jansonas tikino girdėjęs, jog parašus iniciatyvai rinko buvęs užsienio reikalų viceministras ir konservatorius Mantas Adomėnas.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas / Dainius Labutis/ELTA
Tuo metu politologas Andrzej Pukszto neskuba kritikuoki F. Jansono, tačiau tikina, jog laiškas tėra nuoširdus susirūpinimas kraštutinių dešiniųjų jėgų suaktyvėjimu.
„Gavau laišką ir mačiau savo kolegų mokslininkų kreipimąsi ir prisijungiau prie šito būrio. Aš esu nepartinis kaip ir dauguma mokslininkų ten yra nepartiniai ir nėra pasisakymų už kažkokią partiją. Ten yra tik susirūpinimas dėl kraštutinių jėgų suaktyvėjimo“, – sakė jis.
Savo ruožtu signataras Aleksandras Abišala antrina, jog abejonių dėl laiško autentiškumo neturėtų kilti susipažinus su jo turiniu.
„Ponas Jansonas ne pirmą kartą vapa nesąmones ir jau seniai, tai tik jo problema. Bėda, kad žiniasklaida transliuoja jo nuomonę kaip adekvačią kitoms nuomonėms. Ne tiek svarbu, kas kreipėsi. Svarbu turinys ir kad žmonės, galvojantys savo galva, tam turiniui pritarė“, – teigė A. Abišala.
„Nežinau kaip kilo iniciatyva, bet tekstas yra labai rimtas, situacija yra labai rimta. Jeigu ponas Jansonas galvoja, kad visi pasirašiusieji yra visiški kvailiai ir leidžiasi vedžiojami už pavadėlio – ką čia gali bepridurti“, – akcentavo jis.
Patvirtino, jog dėl laiško pasirašymo kreipėsi M. Adomėnas
Tuo metu politologas Ainius Lašas patvirtino, jog prašydamas parašo į jį iš tiesų kreipėsi M. Adomėnas. Visgi, jis tikina pasidomėjęs ir įsitikinęs, jog laiškas nėra susijęs su jokia politine jėga, o kreipimosi turinį, anot A. Lašo, kūrė rašytoja Kristina Sabaliauskaitė.
„Aš būtent todėl ir pasirašiau, kad supratau, kad ta iniciatyva yra platesnė. Kad viena iš jos iniciatorių yra Sabaliauskaitė ir tai yra nepartinė iniciatyva. Mano žiniomis, pats M. Adomėnas nepriklauso partijai dabar, rinkimuose jis nedalyvauja. Dėl to ir pasirašiau, su pradiniu atsargumu, man atrodo, kad tokia problematika yra aktuali. Buitinis antisemitizmas Lietuvoje neturėtų būti norma, juolab, kai iš to pelnomasi politine prasme“, – Eltai teigė A. Lašas.
„Į mane kreipėsi M. Adomėnas. Dėl to mano pirma vėliavėlė ir buvo, kad galbūt čia partinė iniciatyva, tačiau buvau patikintas, kad tikrai taip nėra“, – pabrėžė jis.
Eltai su M. Adomėnu ir K. Sabaliauskaite susisiekti nepavyko.
Kaip skelbta anksčiau, daugiau nei 150 įvairių sričių visuomenininkų viešai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą bei politinių partijų lyderius, ragindami netoleruoti pamatines konstitucines vertybes neigiančių, priesaiką sulaužiusių ir, pasak jų, Lietuvai grėsmę keliančių politikų.
Laišką pasirašiusiųjų teigimu, balsavimas už antisemitinius, žmogaus teises ir europietiškas vertybes paminančius politikus ir politines jėgas yra balsavimas prieš Lietuvos valstybingumą ir už Rusijos įtaką.
ELTA primena, kad balandį Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Seimo narys R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Po teismo verdikto, parlamentas turėtų priimti sprendimus dėl R. Žemaitaičio Seimo nario mandato naikinimo – pašalinus jį iš Seimo apkaltos būdu, politikas negalėtų kandidatuoti į renkamas pareigas 10 metų. Visgi, R. Žemaitaitis teigė pats pasitrauksiąs iš Seimo.
Pernai R. Žemaitaitis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse – Seimo komisijos, svarsčiusios apkaltos klausimą, manymu, tokiais veiksmais politikas galimai sulaužė Seimo nario priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Seimo rinkimai vyks spalio 13 d.