Visuomenės palankumas eurui šovė į viršų: daugiausiai visoje euro zonoje

Lietuva

Dainiaus Labučio nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

183920

Naujausia reguliariai vykdoma Eurobarometro apklausa parodė, kad palankumas eurui Lietuvoje išaugo daugiausia visoje euro zonoje, pakildamas nuo žemiausios iki euro zonos vidurkio reikšmės.

Šių metų pavasarį vykdytos apklausos rezultatai atskleidė, kad Lietuvos gyventojų, teigiančių, jog euras yra naudingas Lietuvai, dalis išaugo 21 proc. punktu per beveik pusantrų metų nuo paskutinės rengtos apklausos 2019 m. Nors palankumas eurui per šį laikotarpį padidėjo daugumoje euro zonos valstybių, išaugimas Lietuvoje buvo didžiausias. Antroje vietoje pagal palankumo išaugimą atsidūrusią Maltą (+11 proc. punktų) aplenkėme beveik dvigubai.

Pasak Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyriausiojo ekonomisto Lino Jurkšo, nors ankstesniais metais pagal palankumą eurui rikiavomės euro zonos šalių sąrašo apačioje, šių metų pakilimas leido pasivyti euro zonos vidurkį, t .y. 7 palankius vertinimus iš 10-ies.

Iškart po euro įvedimo 2015 m. palankiai eurą vertino apie 55 proc. lietuvių, tačiau ši dalis 2016–2017 m. sumažėjo iki 36 proc. Tokį sumažėjimą skatino visuomenėje ir žiniasklaidoje netrukus po euro įvedimo išplitę nuogąstavimai, kad dėl euro įvedimo kainos pakils iki „vokiškų“, o darbo užmokestis liks „lietuviškas“. Nepaisant to, kad bendras kainų lygis kilo santykinai nedaug, visuomenėje plačiai skambėjo atskirų prekių kainų padidėjimo faktas ir buvo reiškiamas pasipiktinimas.

Nuogąstavimai dėl Europos Sąjungos (ES) ir euro zonos tvarumo po Brexito referendumo (2016 m. birželio mėn.), vangus ir netolygus euro zonos ekonominis atsigavimas, baimė, kad mažiau stabilesnėse pinigų sąjungos šalyse gali atsinaujinti finansų krizė, didino nepasitikėjimą euru ir tarp kai kurių ekspertų. Vis dėlto po 2017 m. pastebimas aiškus ir besitęsiantis lietuvių palankumo eurui kilimas, kuris ypač išryškėjo 2021 m. Šiemet 7 iš 10 apklaustų lietuvių atsakė, kad euro turėjimas yra teigiamas dalykas Lietuvai. Tokį patį palankumą eurui išreiškė ir latviai, o estų palankumas tradiciškai yra kiek didesnis – siekia apie 75 proc. Apskritai dabartinis lietuvių palankumas eurui atitinka euro zonos vidurkį.

Kodėl palankumas eurui taip ženkliai išaugo būtent dabar?

Neabejotinai svarbiausias įvykis, nutikęs per šį pusantrų metų periodą, yra COVID-19 pandemija ir jos sukeltas ekonominis šokas daugumoje šalių, tačiau Lietuvos ekonomika pasirodė stebėtinai atspari. Nors 2020 m. visoje ES realusis BVP krito daugiau nei 6 proc., Lietuvos ekonomika susitraukė mažiau negu 1 proc. Apskritai Lietuvos ekonomikos susitraukimas buvo antras mažiausias visoje ES. Šiais metais prognozuojamas spartus Lietuvos ekonomikos „atšokimas“, vėlgi viršijantis daugumos Europos šalių atsigavimą.

Švelnus ekonomikos susitraukimas pandemijos metu kontrastuoja su prieš daugiau nei dešimtmetį pasaulį sudrebinusios finansų krizės patirtimi, kai Lietuva dar neturėjo įsivedusi euro. 2009 m. Lietuvos ekonomika krito beveik 15 proc., o tai buvo gerokai didesnis kritimas nei ES vidurkis (minus 4,3 proc.). Priklausymas didelei Europos ekonominei ir pinigų sąjungai, o kartu ir kolektyviniai pinigų politikos sprendimai padidino Lietuvos geopolitinį ir ekonominį saugumą.

Įsivedusi eurą Lietuva tapo ekonomiškai saugesnė, o tai ypač išryškėja ekonominių sukrėtimų metu. Iki euro įvedimo dėl galimos devalvacijos rizikos neišvengiamai padidėdavo nacionalinės valiutos palūkanų normos, komplikuodamos ekonomikos plėtrą. Pavyzdžiui, 2008–2009 m. tarpbankinės palūkanų normos litais tam tikrais laikotarpiais viršijo net 10 proc., o COVID-19 pandemijos metu tarpbankinės palūkanų normos eurais išliko neigiamos. COVID-19 pandemijos metu Lietuvos valdžios institucijos, skatindamos ekonomiką ir paremdamos nukentėjusius darbuotojus ir verslą, galėjo daug pigiau skolintis ir taip sušvelninti ekonomikos nuosmukį. Narystė euro zonoje leidžia skolintus išteklius eurais Lietuvai pasiekti žemesne kaina, dažnai – net už neigiamas palūkanų normas. Gyventojų bei įmonių vidutinė naujų paskolų palūkanų norma per COVID-19 pandemiją taip pat išliko praktiškai nepakitusi.

Prisijungus prie euro zonos, Lietuvos bankas tapo visateisis Eurosistemos narys, įgyvendinantis bendrai priimtus pinigų politikos sprendimus Lietuvoje. Tik įsiplieskus COVID-19 pandemijai, Eurosistema nusprendė imtis plataus masto skatinamosios pinigų politikos, taip duodama teigiamą impulsą visų euro zonos valstybių, įskaitant ir Lietuvos, ekonomikoms. Lietuvos banko vertinimu, skatinamosios priemonės mūsų šalies BVP nuosmukį 2020 m. sušvelnino 0,25 proc. punkto, o 2021 m. BVP turėtų augti 0,32 proc. punkto sparčiau.

Ar pasibaigus pandemijai palankumas eurui nesubliūkš?

Tikėtina, kad artimiausiais metais jau nebegrįšime į 2017 m. užfiksuotas palankumo eurui žemumas. Šešeri su puse metų euro zonoje šalies gyventojams ir įmonėms leido geriau įvertinti euro teikiamą naudą. Lietuvos banko apklausų duomenimis, dar prieš COVID-19 pandemiją lietuviai labiausiai vertino šiuos euro teikiamus privalumus: išnykusį poreikį keisti valiutą keliaujant, didesnį euro patikimumą, sparčiau vykstančią pajamų konvergenciją su kitomis euro zonos valstybėmis. Įmonių savininkams pastebimiausia nauda buvo palengvėjusi prekyba su kitomis šalimis.

Po euro įvedimo vidutinis darbo užmokesčio ir senatvės pensijos augimas Lietuvoje išties paspartėjo ir gerokai viršijo infliaciją. Remiantis naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, darbo užmokestis į rankas vidutiniškai išaugo 75 proc. (palyginus 2021 m. I ketv. ir 2020 m. II–IV ketv. duomenis su 2014 m. I–IV ketv. duomenimis), arba 7,5 karto daugiau, nei vidutiniškai paaugo prekių ir paslaugų krepšelio kainos (žr. 3 pav.). 2014 m. pabaigoje vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius Lietuvoje sudarė apie 550 Eur, o 2021 m. pirmąjį ketvirtį jis jau pasiekė beveik 970 Eur. Taigi pajamų augimui jau kurį laiką viršijant vidutinį kainų augimą, mūsų šalies gyventojų nuomonių balansas krypsta euro pusėn.

Lietuvos gyventojai taip pat vertina ne tik naudą savo piniginei, bet ir poveikį Lietuvai. Gyventojų nuomone, buvimas euro zonoje pagerino šalies ekonomikos perspektyvas, užtikrino finansinį stabilumą, prisidėjo prie geresnių sąlygų verslui ir sumažino skolinimosi palūkanų normas. Įsivesdama eurą Lietuva sustiprino savo nacionalinį saugumą dar glaudesne integracija su Vakarų demokratinio pasaulio struktūromis. Eurobarometro apklausa taip pat parodė, kad gerokai išaugo respondentų Lietuvoje dalis, kurie jaučiasi labiau europiečiais dėl turimos euro valiutos – 2021 m. netgi tapome vieni pirmaujančių euro zonoje pagal atsakymą į tokio pobūdžio klausimą. Visos šios priežastys turėtų išlikti ir aprimus pandemijai, taigi palankumas eurui neturėtų išnykti.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt