Visi tikėjome, kad greitai būsime laisvi

Kaunas

Savivaldybės aikštėje atkartotas Baltijos kelias.

Virginija ŠimkūnienėŠaltinis: Etaplius.lt

96971

Baltijos kelias, kai sustojo į vieną grandinę rankomis susikabinę žmonės, įvyko 1989 metų rugpjūčio 23-iąją. Jau plito Sąjūdžio judėjimas, bet ši akcija kilo spontaniškai, minint Molotovo – Ribbentropo pakto metines. Milijonai žmonių stovėjo gyvame kelyje, kuris driekėsi per tris Baltijos valstybes, nuo Vilniaus iki Talino.

image2udg7z.png

Baltijos kelias, kai sustojo į vieną grandinę rankomis susikabinę žmonės, įvyko 1989 metų rugpjūčio 23-iąją. Jau plito Sąjūdžio judėjimas, bet ši akcija kilo spontaniškai, minint Molotovo – Ribbentropo pakto metines. Tūkstančiai žmonių stovėjo gyvame kelyje, kuris driekėsi per tris Baltijos valstybes, nuo Vilniaus iki Talino.

Žmonės tikėjo, kad greitai bus laisvi. Ne viskas buvo taip, kaip viltasi, bet atsisukę atgal matome, kad po Baltijos kelio iškovojome laisvę, turime Nepriklausomą šalį ir kuriame, stipriname ir gražiname ją ateities kartoms. Šiemet minime šios ypatingos datos 30 metų sukaktį. Užaugo vaikai, kurie kelyje buvo su savo tėvais. Į užmarštį nuėjo seni „Moskvič“, „Lada“ automobiliai, tačiau nemiršta tik prisiminimai tų dienų.

Tad dar kartą tai prisiminti, atkartoti nors dalelę to įspūdingo įvykio, šių metų rugpjūčio 23 – iąją vėl skubėjome į Baltijos kelią. Vėl plasdėjo vėliavos, vėl žydėjo įvairios gėlės, kaip tuomet, kai drąsiausi pilotai pakilo į orą ir barstė gėles ant stovėjusių kelyje.
KAIŠIADORYS

Kaišiadorių savivaldybėje tiek penktadienį, tiek šeštadienį vyko renginiai Baltijos kelio 30 – mečiui paminėti. Darbo dienos pabaigoje kaišiadoriečiai rinkosi į aikštę prie savivaldybės. Čia plazdėjo miestelių vėliavos, žmonės buvo pasipuošę tautiniais drabužiais, rankose laikė trispalves vėliavėles, gėles. Į susirinkusius kreipėsi rajono meras V. Tomkus, leitenentas E. Lastauskas. klebonas R. Jurkevičius.

„Tai buvo drąsus kvietimas – susirinkti ir taip išreikšti Laisvės siekį. Buvo protestas – taikus, be ginklų ir kraujo. Į 650 kilometrų grandinę susirikiavo apie 2 milijonai trijų valstybių žmonių. Taip buvo žengtas žingsnis išsivadavimo link“, - sakė kalbėjusieji. Vyskupo J. Ivanausko sveikinimus perdavė vyskupas emeritas J. Matulaitis. Skambėjo Lietuvos, Latvijos ir Estijos himnai kai į dangų kilo šių šalių vėliavos. O skambant Baltijos kelio dainai „Bunda jau Baltija“ visi atkartojo Baltijos kelią, susikibdami rankomis savivaldybės aikštėje.

Renginio organizatoriai pakvietė sėsti į autobusus ir vykti į tą vietą, kur prieš 30 metų susikibę rankomis stovėjo Kaišiadorių krašto žmonės.

ŠIRVINTŲ RAJONAS

Beveik valandą iš savivaldybės centro važiuota iki tos sankryžos, kur kadaise greitkelyje plakančiomis širdimis ir iš jaudulio kaistančiais veidais žmonės skandavo „Lietuva“, kur vėliavos plaikstėsi rugjūčio vėjyje, kur laikėmės už rankų. Šiemet organizatoriai paskirstė vietas ten, kur stovi atminimo kryžiai, kur žmonės galėjo saugiai prisiminti įvykius prieš tris dešimtmečius.

Širvintų rajono teritorijoje, ties Viesų sankryža, ant pievelės rinkosi Kaišiadorių, Elektrėnų, Trakų savivaldybių žmonės. Prie jų vėliau prisijungė ir širvintiškiai. Suliepsnojo simbolinis laužas, žmonės dalinosi prisiminimais. Į minėjimo dalyvius kreipėsi rajonų vadovai, kunigai, šauliai. Visų pasisakiusiųjų lūpose skambėjo viena tiesa- siekėme laisvės, norėjome Nepriklausomybės. Tai buvo pasipriešinimo okupacijai ir išsivadavimo iš primestos sovietų santvarkos pradžia. Į Baltijos kelią atkreipė dėmesį pasaulio žiniasklaida, apie tai kalbėjo JAV prezidentas Dž. Bušas.

Kaip ir prieš 30 metų susikibome rankomis, iš lėktuvų pabiro to renginio gėlėmis pakrikštyti kardeliai. Virš dalyvių galvų skrido ne tik lėktuvai, plasnojo parasparniai. Kartu su Žiežmarių kultūros centro kapela „Žiežmara“ dainavome tai, ką beveik visi mokame: „Palinko liepa“, „Augo girioj“, „Žemėj Lietuvos“ ir kitas patriotines dainas. Su kelių savivaldybių žmonėmis renginyje dalyvavo ir šauliai, savanoriai, karuomenės atstovai. Kareiviai renginio pabaigoje išvirė ir pavaišino kareiviška koše. Netrūko ir kitokių vaišių. Savo iškeptos duonos riekelėmis vaišino administracijos direktorius M. Nasevičius, Živilė Pinskuvienė nešiojo padėklą su vaišėmis: lašinukais, duona ir daržovėmis.

Į Kaišiadoris grįžome visai sutemus. Džiaugiamės, kad Baltijos kelio virusa plinta. Šiuo pavyzdžiu pasekė Ispanijos Katalonijos kraštas, siekiantis Nepriklausomybės. O pastarosiomis dienomis į gyvą grandinę sustojo ir Honkongo gyventojai. Pakiliai ir įdomiai Baltijos kelio 30 – metį pažymėjo ir kiti rajono gyventojai savo miesteliuose. Apie tai – kitame laikraščio numeryje.

Virginija Šimkūnienė

Autorės nuotr.

image8wc36z.png

imagehqej7z.png

image9ts56z.png

imagey1376z.png

imagewuca7z.png

imageg5jc7z.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt