Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Kai mokinys parsiveža prizinę vietą iš matematikos ar chemijos olimpiados – jis turi akivaizdų savo pasiekimų įrodymą. Tačiau kaip įvertinti kelis kartus išaugusią drąsą, sklandžią kalbą, pasakytą stovint prieš šimtinę auditoriją, gebėjimą kasdien generuoti idėjas, kaip būtų galima patobulinti mokyklos gyvenimą? Kokia skale išmatuoti išaugusį pasididžiavimą savo mokymo įstaiga? Dalis Lietuvos mokytojų kasdien meta savo mokiniams verslumo ir kūrybiškumo iššūkių. Tokios mokyklos kasmet apdovanojamos „Junior Achievement“ verslumo apdovanojimu, kuris šiemet Helsinkyje įteiktas Alytaus Putinų gimnazijai ir Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centrui.
Mokyklų verslumo apdovanojimai (The Entrepreneural School Awards) – penktą kartą vykstantis renginys, kuriame išrenkamos daugiausia verslumo iniciatyvų turėjusios, specialius išteklius moksleivių verslumo veiklai skyrusios, į šią veiklą vietos bendruomenę įtraukusios mokyklos. Apdovanojimai vyksta Europos mastu, iš šalies gali būti nominuotos tik dvi mokyklos.
„Mažais, bet užtikrintais žingsniais, drąsūs Lietuvos mokytojai ir mokyklų vadovai keičia jaunų žmonių gyvenimus. Veiklumas dar mokyklos suole padeda pažinti save, stiprina gebėjimus kurti santykį su bendruomene – mokytojais, tėvais, ir suprasti, kodėl šiandien turi mokytis išvestinių matematikos pamokose, sintezės apraiškų biologijos užsiėmimuose ar esė rašymo anglų kalbos pamokos metu. Per patirtį ir praktiką, kurią jauni žmonės įgyja verslumo ugdymo pamokose mes galime ugdyti XXI amžiaus kritinius gebėjimus, nuo kūrybiškumo iki kritinio mąstymo. Šie gebėjimai būtini šiuolaikiniam, globaliai mąstančiam ir savo ateitį planuojančiam jaunuoliui“, – prieš apdovanojimus sakė „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė Andželika Rusteikienė.
Ji nuoširdžiai dėkojo ekonomikos ir verslumo mokytojams už pamokas, pertraukas ir savo laisvą laiką, skirtą mokiniams, o mokyklų vadovams – už palaikymą, padrąsinimą ir dėmesį mokytojams.
Visaginiečių pasiūlymas – pamėginkite ištrūkti iš „radiacijos kambario“
Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius dr. Vytautas Petkūnas sakė, jog apdovanojimą mokyklai pelnė mokinių ir mokytojos iniciatyva, entuziazmas, užsidegimas verslumo ugdymo idėja, virtusi sėkminga „Junior Achievement“ programos moksleivių bendrove. „Mūsų, kaip mokyklos, noras buvo susieti verslumo mokymą su profesijos mokymu. Didžioji dalis mokinių mūsų mokykloje pasirinkę vizualinės reklamos gamintojo profesiją. Taigi, dauguma mokinių meniški, kūryba jiems yra saviraiškos priemonė“, – sakė dr. V. Petkūnas.
Profesinio mokymo centras turėjo dalį nenaudojamų techninių patalpų, kuriose anksčiau stūksojo stambūs įrengimai. Pasidomėję, kokios pramogos šiuo metu yra jaunų žmonių mėgstamos, Visagino moksleiviai kartu su mokytoja nusprendė įrengti šiose patalpose pabėgimo kambarius (patalpas, iš kurių gali ištrūkti tik išsprendęs tam tikrus galvosūkius – red. past.). Su šia idėja jie pasibeldė į direktoriaus duris. „Mano požiūris į idėją buvo teigiamas. Supratau, kad vykdydami tokią veiklą jie tikrai galės išreikšti save, panaudoti savo kūrybines galias. Staiga pilko betono patalpos sužibėjo visom spalvom – viename pabėgimo kambaryje sukurti Hario Poterio tematikos galvosūkiai, o kitame – reikia išvengti radiacijos. Žinote, Visaginas, šalia buvo atominė elektrinė – taip ir gimė ta idėja. Tačiau radiacijos kambarys jau turi amžiaus cenzą, skirtas vyresniems mokiniams“, – sakė dr. V. Petkūnas.
Padedant technologijos ir verslo profesinio centro vadovybei, pabėgimo kambariai netrukus buvo užbaigti. Mokiniai daugelį vidaus rekvizito daiktų padarė patys, tačiau reikėjo įsigyti šiek tiek elektroninės įrangos.
„Moksleiviai įkūrė „Junior Achievement“ mokomąją bendrovę, netrukus gimė ir pavadinimas – „Jumanji“ (pagal vieno animacinio filmo, kurio herojai žaidė pavojingą stalo žaidimą, pavadinimą). Jie mokėsi visų verslo pradmenų, nuo A iki Ž ir kartu turėjo galimybę viską išbandyti praktiškai“, – sakė pašnekovas. Pradėjus plūsti pirmiesiems lankytojams, reikėjo pasidalinti atsakomybėms ir nuspręsti, kaip kiekvienam bus atlyginama už jo darbą. „Buvo metas, atrodo, pavasarį, kai į tuos kambarius ir patekti buvo sudėtingiau, trūko laisvų laikų. Moksleiviai važiuodavo iš aplinkinių miestų, miestelių ir, netgi iš kaimyninės Latvijos“, – pasakojo mokyklos direktorius. Vasaros laikotarpiu pabėgimo kambarių veiklą teko nutraukti, nes moksleiviai išėjo vasaros atostogų. Šiuo metu verslas pamažu atgaivinamas. Abiturientai norėjo dar šiek tiek pasimokyti.
V. Petkūnas pastebėjo, jog įkūrus pabėgimo kambarius moksleiviai pradėjo labiau tapatintis su savo mokymo įstaiga ir ja didžiuotis. „Tai buvo realizuota jų pačių idėja. Moksleiviai pasijuto komanda. Jie dalyvavo įvairiuose renginiuose, parodose, ten, kur profesinio mokymo centras pristatydavo mokymo paslaugas, jie irgi būdavo su „Jumanji“ marškinėliais. Tapo savo mokyklos ambasadoriais“,– pastebėjo dr. V. Petkūnas.
Visagino profesinės mokyklos moksleiviai taip pat dalyvavo įvairiose „Junior Achievement“ mokomųjų mokinių bendrovių mugėse. „Tai pakeičia identifikaciją su savo mokymo įstaiga. „Čia – MANO mokykla. Čia – MANO vystoma idėja“. Ir tampa gaila pabaigti mokslus – sako, „dar visai pasimokyčiau“, – juokiasi profesinio mokymo centro direktorius.
Pašnekovas pripažįsta, kad Visagine nėra daug galimybių reklamos dizaineriams, gamintojams, todėl didelė dalis mokyklos abiturientų nutarė tęsti mokslus didesniame mieste, įstojo į kolegijas. „Na, o likusieji mokytis gavo palikimą – egzistuojantį verslą, tik dabar turėtų neužmigti ant „laurų“. Viliuosi, kad atsiras ir naujų spalvingų idėjų, kurios vėl taps verslumo ugdymo praktinėmis pamokomis. Ką galėčiau palinkėti kitų mokyklų vadovams? Atpažinti mokinio polinkį, talentą ir leisti jam skleistis. Taip, matematinės, fizikinės, gramatinės žinios labai svarbu, bet atpažinus polinkį, galite padėti moksleiviui labai lengvai atrasti savo gyvenimo kelią. Profesinio mokymo centre mūsų mokiniai net negalvojo mokytis verslumo. Tačiau kažkam ši veikla įdėjo pirmąją plytą į būsimos karjeros kelią,“ – pokalbį užbaigė Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro vadovas.
Alytiškiai – visuose įmanomuose verslumo ir ekonomikos konkursuose
Alytaus Putinų gimnazijos ekonomikos ir verslumo mokytoja Jolita Noruvienė vardija gausybę verslumo veiklų, konkursų ir renginių, į kuriuos įtraukė šios mokyklos moksleivius, bet pabrėžia – svarbus sisteminis požiūris į verslumo mokymą, ir tęstinumas. „Vos pradėjusi dirbti gimnazijoje, iškėliau sau iššūkį suorganizuoti „Karjeros savaitę“. Šiandien toks renginys jau yra tapęs tradicija. Kiekvieną dieną skirtingų profesijų atstovai veda pamokas skirtingoms klasėms, supažindina su savo profesija, karjeros galimybėmis arba pasidalina asmeninėmis sėkmės istorijomis“, – sakė J. Noruvienė.
Alytaus Putinų gimnazijoje viena po kitos kuriasi ir „Junior Achievement“ programos moksleivių mokomosios bendrovės. J. Noruvienė skaičiuoja, jog per pastaruosius penkerius metus jų sukurta apie 50.
Gimnazistai dalyvavo „Investuotojų forumo“ ir „Baltosios bangos“ iniciatyvoje „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“, taip pat kartu su SODRA organizuojamame konkurse „Nepamiršk parašiuto“. Šio konkurso pamokos ir protmūšiai vyko Putinų gimnazijoje, į ją kas mėnesį sugužėdavo moksleivių komandos iš visos Pietų Lietuvos: Varėnos, Simno, Butrimonių ir kitų miestelių mokyklų. „Skatinau moksleivius dalyvauti Nacionaliniame ekonomikos žinių konkurse, dalyvavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) konkurse „Silpniausioji grandis“, taip pat konkurse „Meka“ – kur tikrinamos verslumo, ekonomikos ir matematinės moksleivių žinios“, – pasakojo J. Noruvienė. Jos teigimu, gimnazijos išskirtinumas – organizuojamos verslumo stovyklos visų Alytaus miesto mokyklų moksleiviams. Šiemet įvyko 6-oji tokia stovykla, iš viso dalyvavo virš 30 moksleivių. „Taip pat žaidžiame „Titaną“ („Junior Achievement“ sukurtą simuliacinį verslo žaidimą, – red. past.), šiuo metu turiu šiam respublikiniam žaidimui esu surinkusi 11 komandų, ypač agituoju dalyvauti pačius jauniausius gimnazistus. Tam, kad suprastų, kaip veikia pinigų srautai, kaip reikia investuoti. Jei nepabandys – neišmoks“, – sakė ekonomikos ir verslumo mokytoja.
Alytaus Putinų gimnazijoje vyksta ir ekonomikos protmūšiai. „Kiek tik organizuojama su verslumu susijusių konkursų, kiek fiziškai vaikai suspėja dalyvauti –visur dalyvaujame“, – sakė pašnekovė.
Dvyliktokės jau rašo verslo planą ir neatsigina užsakymų
Ką visos šios veiklos suteikia vaikams? Pirmiausia, pasak mokytojos – komandinio darbo pojūtį ir įgūdžius, kaip bendradarbiauti, siekti bendrų tikslų. „Matau, kaip moksleiviai keičiasi, kaip jie išmoksta dirbti komandoje, bendrauti. Įkūrus moksleivių mokomąją bendrovę jos idėjos pristatymams prireikia viešojo kalbėjimo. Matau mokinius, kurie net prieš savo klasę bijoję žodį ištarti, šiandien laisvai reiškia mintis ir sako, net prieš 100 žmonių kalbėti nebaisu. Pripažinkime – net ir mums, suaugusiems, tai būtų iššūkis“, – sakė J. Noruvienė. Ji svarstė, kad vykdant moksleiviškos bendrovės veiklą, lavinami ne tik verslumo, bet ir savęs pažinimo, kritinio mąstymo gebėjimai. „Tie moksleiviai, kurie dalyvauja moksleivių bendrovių veikloje, ateityje pasiekia geresnių rezultatų. Jie jau nebebūna pasyvūs klausytojai: nori keisti, veikti, sugalvoja begalę idėjų, kaip pagerinti tiesiog gimnazijos kasdienybę“ – džiaugėsi ekonomikos ir verslumo mokytoja. Ji tuos pačius vaikus prisimena kaip tylius, ramius, neveiklius. Šiandien jie imasi lyderių ir vadovų vaidmens. Mokytoja prisimena dvi merginas, įkūrusias verslą pagal savo pomėgį – fotografiją. „Meraki“ Photography įkūrėjos sulaukė komplimentų iš klientų – kai kurios merginos sakė, jog žvelgdamos į nuotrauką iš naujo pamilo save. Viena iš šios moksleivių bendrovės įkūrėjų tapo gimnazijos prezidente.