PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2018 m. Liepos 22 d. 21:22

Virginija Vingrienė: Nuo mokyklos laikų norėjau daryti pokyčius

Vilnius

Virginija Vingrienė (lrs.lt)

Laida Z KartaŠaltinis: Etaplius.lt


46121

Laidos ,,Z KARTA'' žurnalistai Lukas Paškevičius ir Ugnė Valterytė lankėsi Lietuvos Respublikos Seime, kuriame laidos rubrikai kalbino Seimo narę Virginiją Vingrienę. Pokalbio metu bandoma išsiaiškinti kokius darbus parlamentaras jau nuveikė per šią kadenciją, siekiama sužinoti kokia yra nuomonė apie dabartinį jaunimą, ar pakankamai dėmesio skiriama iš valdžios institucijų mūsų šalyje jauniems žmoniems, ar jiems yra sudaromos palankios sąlygos Lietuvoje (mokslo, darbo ir kitose sferose), diskutuojama apie Lietuvos švietimo sistemą ir emigracijos procesą. Kviečiame skaityti pokalbio fragmentą. Visą pokalbio įrašą, skirtą radijo platformai rasite straipsnio apačioje.

-Kas jūsų nepažįsta, kaip save prisistatytumėt jaunimui?

- Jaunimui prisistatyčiau, kaip Virginija Vingrienė, žalioji. Na, šiuo metu esu Seimo narė ir dirbu aplinkos saugos komitete, kaip ir derėtų žaliajai. Tai pat ir energetikos komisijoje, Europos reikalų komitete, kur labiau su aplinkosaugos klausimais dirbame, na ir be abejo esu jaunimo draugė.

-Šiuo metu esate Seime, kaip nusprendėte pasukti į politiką? Ar mokyklos suole žinojote, kad būsite politikė?

-Mokyklos suole kaip tik ir pradėjau domėtis politika ir galiu pasakyti, kad tam tokį žingsnį ar įkvėpimą davė mano istorijos mokytojas- Julius Matulevičius. Kuriam grįžus į Druskininkus visad prisistatau ir pasakau, kad jūs buvote tas įkvėpėjas kodėl pasukau būtent politikės keliu. Aš priklausau vadinamajai X kartai, perestroikos kartai, nes mes tokie maištininkai esam, kurie dar matė sovietmetį, bet mokyklas baigė su sovietmečio griūtimi ir mes visiškai esam tie, kurie šiek tiek kitaip žiūrime ir kuriame savo gyvenimus patys. Buvome išmesti, kaip nemokantys plaukti kačiuka. Turėjom ieškoti išeičių, kelių, galimybių ir dabar mes esame tokie kovotojai. Tad galbūt su ta Z karta esame atitinkamai panašūs. Apie politiką nežinau ar aš galvojau ar negalvojau mokyklos suole, bet labai domėjausi ir be abejo tai buvo labai aktualu. Visą laiką noras kažką keisti, daryti kitaip, na, ir buvo labai liūdna, jog buvo nueita kitu keliu negu mums norėjosi.

-Kaip galvojate, ar jaunimas ir politika yra du suderinami dalykai?

-Be abejo suderinami dalykai. Aš kaip ir minėjau, pati nuo savo studijų, mokyklos laikų domėjausi politika ir tikrai norėjosi daryti tuos pokyčius. Tad yra labai svarbu kai jaunimas domisi ir dalyvauja politiniuose procesuose.

-Nes kai kurie Seimo nariai pasisako, jog jaunimui politikoje, toje tikroje politikoje Seime, savivaldoje ne vieta.

-Na, aš taip nemanau. Vėlgi, priklauso nuo pačių žmonių, tačiau tikrai labai daug bendrauju su jaunimu, esu pati jaunosios kartos, Z kartos mama. Mano sūnui dabar yra devyniolika metų, dukra šeštokė, tad mes tikrai labai bendraujame ir su jų bendraamžiais, klasiokais. Matau labai plataus požiūrio jaunimo, kurie tikrai turi labai daug idėjų ir pasiūlymų, su jais visad apsitariame klausimus ką galima būtų pakeisti. Aš, pavyzdžiui, palaikau tą galimybę jaunimui dalyvauti rinkimuose nuo šešiolikos metų ir netgi savivaldos rinkimuose nuo aštuoniolikos metų. Ir jeigu žmogus nori eiti į politiką, jis tikrai gali eiti ir nuo jauno amžiaus ir labai aktyviai dalyvauti. Jų balsas turi būti išgirstas, nes yra tikrai labai protingų, racionalių sprendimų ir žinoma jaunimas yra aktyvus, Mokyklos parlamentuose aktyviai dalyvauja ir man tas labai patinka.

-Pastebime, kad Parlamente, Seime bei politikoje, moterys užimą mažumą. Tad kaip manote, ar moterys tiesiog nenori eiti į politiką ar tai lemia visai kitos priežastys?

-Manau, kad iš tiesų dar gajus toks, patriarchajinio mąstymo aspektas ir dėl to labai gailą iš tiesų. Kiek pačiai tenka susidurti, tai tenka būti devyniom galvom aukščiau už vyrą tam, kad būtumei įvertinta tam tikroje srityje. Bet tai čia galbūt būdinga tai vyresnei kartai, sovietmečio kartai. Labai gaila, kad moterys pas mus dažniausiai būna aktyvios ne tik darbinėje veikloje, tačiau jos dažniausiai vykdo daug techninių darbų, šeimoje jos laiko keturis kampus ir mano, kad tai yra labai normalu ir taip toliau. Tad joms turbūt nebeužtenka laiko elementariausiai, dalyvauti visuomeninėje veikloje. Džiaugiuosi, kad aš turiu tikrai daug energijos ir galiu save realizuoti visur, bet iš tikrųjų, daug tenka pakovoti tam, kad tu galėtum iš tikrųjų įveikti viską. Tad aš manau, kad to sunkumo aspektų jų yra mažiau. Ir kitas dalykas, jog pačios moterys netgi dažniausiai palaiko vyrus, jos norėtų matyti tą vyrišką veidą. Na, čia toks dar pasenęs požiūris, bet su laiku, po truputį jisai keičiasi ir aš labai paskatinu moteris kurios tikrai turi įdėjų, tikrai yra gabios politikai ir tikrai nori ir žino ką galimą nuveikti, jos tikrai turėtų ateiti į politiką ir aktyviau įsilieti į šį politiniį gyvenimą, nes tai yra labai svarbu.

-Esate pirmąją kadenciją Seime, tad kokiais darbais norėtumėte pasidžiaugti?

-Na, esu pirmą kadenciją Seime, bet politika nebuvo labai toli, kadangi aš valstybės tarnautoja esu ir buvau labiau politikė, negu valstybės tarnautoja jau tuo metu išeidama iš to birokratinio barjerų rėmų, kad išspręsti problemas, padėti visuomenei. Tačiau Seimas, ar ta politika, buvo galimybė realizuoti plačiau savo idėjas ir nuveikti konkrečius darbus. Aš pati daugiau dirbu atliekų sektoriaus srityje ir tai yra didelis iššūkis, bet kadangi esu iššūkių žmogus- man tai patinka. Tad dirbu šioje srityje, esu įregistravusi nemažai projektų, miškų klausimais dirbu, tiek kitais klausimais. Tad kol kas tokių konkrečių rezultatų mes dar nematome, nes man ir pačiai atėjusi norėjosi to rezultato iš kart, tačiau jis ne iš karto įvyksta. Pati esu tikrai padėjusi savo gimtąjam miestui- Druskininkams. padėjus iškovoti, kad Druskininkams būtų tiekiamos dujos tokia pačia kaina, kaip ir visai Lietuvai. Taip pat teko dirbti prie urėdijų reformos konteksto, buvau ir kritikė, norėjosi, kad būtų gerai, kad nebūtų padaryta klaidų. Nes miškai yra vienas iš svarbiausių mano, kaip žaliosios, kertinių taškų. Tad tais visais klausimais aš tikrai dirbu ir manau, kad ateity je dar ir daugiau, nes idėjų yra daug, nors aišku laiko yra mažai, ribotas, tačiau stengiamės dirbti ir dirbam, judam į priekį.

-Sakykite, ką manote apie dabartinę švietimo sistemą?

-Na, aš manyčiau, kad šiuo metu kiek pačiai tenka domėtis, jog dabartinis jaunimas yra per daug apkrautas informacija ir per daug žinių jiems dedama į galvą. Turėtų būti ugdomas kritinis mąstymas ir daugiau kūrybiškumo skatinimas. Mes ta kryptimi turėtume eiti ir tai būtų žymiai svarbiau, tad aš tą kryptį palaikau. Nors mokiniai turėtų patys įvardinti daugiau tų pastabų, o mes, politikai, turėtume išklausyti jus ir tada atitinkamai priimant sprendimus, teikti savo siūlymus. Aš- visą laiką esu. Ir esu jūsų tribūna.

-Ar pakankamai dėmesio Parlamente yra skiriama jaunimui?

-Na, žinokit yra sunku atsakyti į šį klausimą. Manyčiau, kad nepakankamai. Išgirdau vieną mintį iš jaunimo atstovo, jog jaunimas ne ateitis mūsų, o dabartis, jie yra dalis mūsų. Tad labai svarbu, jog jaunimas, būtent ta karta, kaip ir kiekviena karta turi savo poreikius atitinkamus, ir mes turėtume daugiau be abejo dėmesio skirti jaunimui, aš esu už tai.

-Ką manote apie emigraciją? Kaip susigrąžinti jaunus žmones atgal į tėvynę?

-Šiaip aš pati esu studijavusi Vokietijoje du metus, magistrantūrą. Žinoma, neturėjau tikslo pasilikti tenais, juolabiau, jog tu ten visą laiką būsi svetimas. Ir aš labai puikiai suprantu tą vietinį požiūri, nes žmonės savo gyvenimus ten kuria patys. Tai aš manau, jog mes savo šalyje taip pat turim turėti galimybę kurti savo gyvenimus patys. Ir ką aš palinkiu jaunimui visą laiką, jog mes išvažiuokime, tikrai išvažiuokime. Įgyti patirties, įgyti žinių, išmokti kalbą. Tačiau grįžkime realizuoti save čia, nes čia yra mūsų tėvynė, mūsų namai. Kartais formuojamas nelabai teisingas ir neigiamas požiūris, kažkokia mada, jog mes turime išvažiuoti į kitas šalis ir ten pasilikti, nes čia, Lietuvoje, yra blogai. Valstybė esame visi mes, kiekvienas mes. Ir visą laiką norėčiau priminti jaunimui, jog ne klauskime ką mums davė tėvynė, o paklauskime ką mes jai patys galime duoti. Ir čia viskas priklauso nuo mūsų pačių. Norėčiau palinkėti kiekvienam, jog pasirinktų savo gyvenimo kelią neatiduodant duoklės didelės pinigams, prestižui, tėvų norams. O tam, kas jums patiems patinka, kam jūs jaučiatės esantys geriausi ir susirasti tokį darbą, kuris taptų jūsų gyvenimu, jūsų hobiu ir nereikės dirbti. Ir tai kalbu iš savo patirties, nes dabar aš tokį darbą turiu. Tada mes pasieksime tikrai tų rezultatų ir būsime laimingi ir nereikės ieškoti laimės kažkur kitur. O mes išvažiuosime ten realizuoti save, galbūt pasidalinti savo patirtim ir būsime laimingi visur kur tik esame.

Ačiū už pokalbį. Gražios dienos.

Pokalbio įrašai, kurie skambėjo radijo laidoje ,,Z KARTA'':

https://soundcloud.com/zkarta/ss01-virginija-vingriene

https://www.mixcloud.com/zkarta/pokalbis-su-virginija-vingriene/