Vilnius siekia švietimo lyderystės: kūrybiškas informatikos ugdymas tampa norma

Vilnius

S. Žiūros nuotr.

EtapliusŠaltinis: Vilniaus miesto savivaldybė

Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, 65 proc. pradinukų ateityje dirbs tokiose technologijų profesijose, kurios šiuo metu dar neegzistuoja. Tam, kad moksleiviai nuo pradinių klasių turėtų galimybę kūrybiškai mokytis aktualios informatikos, pirmiausia tinkamų įrankių reikia suteikti mokytojams.

Vilniuje šis procesas įsibėgėjo: naujos kartos informatikos mokymo programa „Vedliai“ šiuo metu jau naudojasi 75 proc. 1–8 klases turinčių sostinės mokyklų, o pagal ją besimokantys pradinukai tokių pamokų norėtų dar daugiau.

Lietuvoje sukurta informatikos ugdymo sistema 1–10 klasėms „Vedliai“ yra orientuota į praktinį mokymąsi, suteikia mokytojams ilgalaikius pamokų planus pagal Bendrąją ugdymo programą (BUP), interaktyvias pratybas ir ekspertų nuolat atnaujinamą medžiagą.

Patys prašo daugiau pamokų

Programą įgyvendinančios Vilniaus Maironio progimnazijos pavaduotoja Danutė Belovienė skaičiuoja, kad dabartinių ketvirtokų mokytojos pagal „Vedlių“ programą su mokiniais pradėjo dirbti dar pirmoje klasėje.

„Tokio amžiaus vaikai dažnai žino kaip elgtis su telefonu ar planšete, tačiau kompiuteris jiems paprastai būna paslaptis. Su pirmokais, kurie per savaitę turi vieną informatikos pamoką, mokytojos pradėjo dirbti nuo pačių paprasčiausių kompiuterinio raštingumo žingsnelių: kaip valdyti pelę, spausti mygtukus, atlikti paiešką ar vertinti internete rastą informaciją. Tik tada pradėjome pažintį su programavimo kalbomis ir vadinamąja technologine kūryba. Svarbu, kad vaikai mokosi ne vien kompiuterinio raštingumo – technologinė kūryba atkeliauja per įvairias integruotas veiklas matematikos, anglų, gamtos mokslų pamokų metu“, – pasakoja D. Belovienė.

Naudodamiesi parengta programa, mokytojai gauna visą reikalingą medžiagą, nuo užduočių iki metodikos ir temos plėtojimo galimybių. Tai palengvina darbą ir leidžia pamokas pritaikyti pagal klasės poreikius. Mokiniai patys renkasi, ką ir kaip jie nori programuoti, kokią platformą taikyti ir kokią užduotį atlikti.

„Labai svarbu, kad mokiniai gali dirbti jiems priimtiniausiu tempu – juk vienam vaikui užduočiai atlikti užtenka pamokos, o kitam įsigilinti užtrunka ilgiau“, – pabrėžia pedagogė.

S. Žiūros nuotr.

Dabar, teigia D. Belovienė, akivaizdu, kad baimintis nebuvo ko: vaikai noriai mokosi, ir netgi patys prašo, kad informatikos bei integruotų pamokų mokykloje būtų daugiau.

„Akivaizdžiai matome, kad taip mokantis ne tik kyla vaikų techninio raštingumo įgūdžiai; jie tobulina savo kūrybiškumą, kritinį mąstymą, gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti. Tai būtina šiuolaikinėje visuomenėje augančiam žmogui ir suteiks pranašumą renkantis ateities profesijas“, – tikina ji.

Padeda įveikti baimes ir atrasti talentus

Vilniaus Antakalnio progimnazijos vadovas Tomas Jankūnas, kuris pats dirba informatikos mokytoju, teigia, kad integravus informatikos mokymą į ugdymo procesą, mokiniai ne tik susipažįsta su informacinėmis technologijomis, bet ir mokosi jas naudoti prasmingai – planuojant užduotis, ugdant kūrybiškumą ar įveikiant baimes.

„Praktinės užduotys, tokios kaip 3D objektų kūrimas, programavimas ar animacijos kūrimas, mokinius neabejotinai sudomina labiau, negu teorijos kartojimas. Technologijos gali padėti vaikams atrasti naujų talentų ir susidoroti su baimėmis: kartais vaikui lengviau perskaityti tekstą kompiuteriui nei prieš visą klasę, o piešti nemokantis vaikas, pasitelkęs technologijas, gali tapti puikiu animacinių filmukų režisieriumi”, – sako mokyklos vadovas.

T. Jankūnas dalijasi ir realiu pavyzdžiu iš kitos mokyklos: vienas mokinys nusprendė sukurti platformą, kurioje žmonės galėtų dalintis savo sumanytomis socialinėmis ir pilietinėmis iniciatyvomis, o kiti galėtų prie jų prisijungti.

„Tai įrodo, kad vaikai, pasitikėdami technologijomis, gali spręsti tiek asmenines, tiek visuomenės problemas. Žinoma, žmogus visada turi būti svarbesnis už technologijas. Tik tada jos gali tikrai palengvinti mūsų gyvenimą,“ – reziumuoja jis.

Šiuo metu „Vedlius“ naudoja jau 50 proc. šalies mokyklų, o neabejotinas lyderis – Vilniaus miestas.

Informatika kitaip

Vilniaus vicemerė Donalda Meiželytė teigia, kad ugdyti moksleivių IT įgūdžius svarbu taip, jog ateityje jie galėtų būti ne technologijų vartotojai, o jų kūrėjai.

S. Žiūros nuotr.

„Vilnius jau ne vienerius metus dirba kartu su puikia programa „Vedliai“, kuri ne tik padėjo pradinių klasių mokytojams sėkmingai pasirengti ir anksčiau nei numato švietimo programos integruoti IT ugdymą mokyklose, bet ir apskritai leido mokykloms taikyti įdomesnes ir įtraukesnes informatikos pamokas, kurios ugdo technologijų kūrėjus, o ne vartotojus. „Vedlių“ dėka galime visada būti keliais žingsniais priekyje, padėti dabar jau ir vyresnių klasių mokiniams IT pasaulyje jaustis kaip žuvims vandenyje”, – sako Vilniaus vicemerė.

Monika Katkutė-Gelžinė, vienintelę ugdymo sistemą informatikai 1-10 klasėms sukūrusio startuolio „Vedliai“ įkūrėja, teigia, kad programos tikslas – kiekvienam Lietuvos moksleiviui, nepriklausomai nuo jo mokyklos geografinės padėties, suteikti galimybę mokytis kokybiškos ir aktualios informatikos.

„Naujos kartos informatika peržengia tradicinės informatikos ribas ir sudaro galimybes mokyti taip, kad vaikai ne tik suprastų, vartotų, bet ir gebėtų kurti technologijas, spręsti šiuolaikinius ir ateities iššūkius”, – sako ji.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt