Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia / Wikipedia nuotr.
Karina VladičkėŠaltinis: BNS.LT
Dalis sostinės tarybos narių tokiam sprendimui nepritaria. Jie baiminasi, kad naujieji šeimininkai neišsaugos Statybininkų rūmais vadinamame pastate esančių autentiškų bažnyčios elementų.
Į Kultūros vertybių registrą pastatas neįtrauktas, tačiau paveldosaugininkai teigia, kad patalpos turi tam tikrą apsaugą dėl vietos mieste.
Savivaldybei priklauso pirmajame Statybininkų rūmų aukšte esančios patalpos, kurių plotas – maždaug 2,7 tūkst. kvadratinių metrų. Tai sudaro apie 60 proc. viso pastato ploto. Savivaldybės duomenimis, patalpos šiuo metu nenaudojamos.
Visų pastato patalpų plotas – apie 4,5 tūkst. kvadratinių metrų.
Likusių patalpų savininkai dėl tolesnio savo nekilnojamojo turto panaudojimo gali spręsti individualiai.
„Reikalingos labai didelės investicijos“
Kaip BNS nurodė Vilniaus savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas, nors pastatas atitinka amžiaus cenzo vertinimo kriterijų, autentiškumo požymių išliko nepakankamai.
„Sovietmečiu statant Statybininkų kultūros rūmus siekta išsaugoti Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios geros būklės ir unikalią gelžbetoninę konstrukciją, paliekant jos dalis interjero erdvėse, tačiau originalus sakralinis pastatas buvo negrąžinamai prarastas“, – sakė jis.
Dėl šių priežasčių savivaldybė nesiūlė pastato įtraukti į Kultūros vertybių registrą.
Šiuo metu, anot G. Grubinsko, buvusios Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios vietoje esančio pastato patalpos „yra prastos būklės, joms atnaujinti reikalingos labai didelės investicijos“.
„Kadangi minimalaus sutvarkymo tolesniam (patalpų – BNS) naudojimui nepakanka, o reikalingų investicijų patalpoms atnaujinti artimiausiais metais savivaldybė skirti negalėtų, Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą patalpas parduoti“, – sakė jis.
Anot G. Grubinsko, pastaraisiais metais pastate veikė teatras „Vilniaus klasika“, vyko meno parodos, taip pat šiose patalpose buvo surinktas ir eksponuotas Nacionalinės koncertų salės akustinis modelis, anksčiau veikė ir Vilniaus miesto savivaldybės įkurtas „Sostinės sporto centras“.
Baiminasi dėl saugotinų elementų
Vienas iš tarybos narių, nepritaręs patalpų pardavimui, – „Laisvės ir teisingumo“ frakcijos Seime seniūnas Vydūnas Sadauskas. Jis akcentuoja pastate esančių autentiškų bažnyčios elementų išsaugojimo svarbą.
„Šiuo metu yra kreiptasi į Kultūros paveldo departamentą, jis svarstys dėl šito statinio saugotinų elementų: piliorių ir kitų architektūrinių dalių. (...) Ir taip – pats statinys nėra saugotinas, tačiau noriu pabrėžti, kad būtent dėl šitų saugotinų elementų, kurie yra bažnyčios dalys, nebuvo svarstyta ir tai yra nauja informacija, kurią reikia įvertinti“, – tarybos posėdžio metu sakė V. Sadauskas.
Partijos „Laisvės ir teisingumo“ narė Diana Stomienė pridūrė, kad „šitos patalpos labiausiai reikalingos Vilniaus kultūros reikmėms“.
V. Sadauskas taip pat abejojo, ar Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąraše nurodyta patalpų balansinė pardavimo kaina – beveik 452 tūkst. eurų – nėra per maža, mat „šito objekto vien Registrų centro vertė yra virš 2,37 mln. eurų“.
Vis dėlto, G. Grubinsko tikinimu, savivaldybė „dar nežino, kokia bus pradinė patalpų kaina aukciono metu“.
„Pagal galiojančius teisės aktus, nepriklausomų turto vertintojų ataskaita pateikta įvertinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai. Po jos išvados bus nustatoma pradinė pardavimo kaina“, – teigė G. Grubinskas.
Savivaldybė taip pat dar negali pasakyti, kada galėtų būti skelbiamas aukcionas.
Apribojimai naujiems savininkams
Kultūros paveldo departamento (KPD) pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba dar praėjusių metų gegužę, atsižvelgdama į Vilniaus miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos tų pačių metų sprendimą, nutarė nesiūlyti buvusių Statybininkų rūmų įtraukti į Kultūros vertybių registrą.
Tačiau, kaip BNS teigė KPD Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vedėja Rita Kuncevičienė, kadangi pastatas stovi Vilniaus miesto istorinėje dalyje, Naujamiestyje, jis savaime priskirtas vertingųjų savybių požymių turinčių objektų kategorijai.
Anot KPD Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjos Gerdos Mockevičės, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas tokiems pastatams pritaikymo apimčių nereglametuoja, tačiau „teisės aktai įpareigoja statybos darbus vykdyti tyrimų pagrindu, todėl planuojant pastato pritaikymą turi būti atsižvelgta į išlikusias gelžbetonio konstrukcijas“, kurios priklausė Švč. Jėzaus Širdies bažnyčiai.
Savivaldybė naujiesiems buvusių Statybininkų rūmų patalpų savininkams taip pat yra numačiusi apribojimų: aukciono sąlygose numatyta, kad norint nugriauti pastatą, atlikti jo rekonstrukciją arba statyti iš naujo, reikės atstatyti Šv. Jėzaus širdies bažnyčios pastatą, kitu atveju parduodamoms patalpoms galimi tik paprastojo arba kapitalinio remonto darbai.
Be to, naujasis patalpų pirkėjas turės įsipareigoti išsaugoti išlikusias autentiškas Švč. Jėzaus širdies bažnyčios struktūras, užtikrinti jų atvėrimą ir prieinamumą, sudarant galimybes su Vilniaus savivaldybe suderintu laiku jas neatlygintinai apžiūrėti visuomenei.
Bažnyčią Naujamiestyje architektas Antanas Vivulskis ėmėsi statyti 1913 metais, tačiau po kelerių metų susirgo plaučių uždegimu ir mirė, tad pastas liko nebaigtas. Sovietmečiu buvo nugriauta didelė dalis maldos namų, o jų vietoje iškilo Statybininkų rūmai.