Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pixabay.com nuotr.
Reporteris SantaŠaltinis: Etaplius.lt
Šeštadienį Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija „Pagava“ su Vilniaus universitetu Seime rengia tarptautinę konferenciją „Bendradarbiavimo galia padedant kurtiems vaikams ir jų šeimoms“. Renginys skirtas aptarti pagalbos kurčio vaiko šeimai aktualijas ir organizacijos 25 metų sukakčiai paminėti.
Bendrijos „Pagava“ vadovės Rimos Sitavičienės teigimu, įsigyti klausos aparatus Lietuvoje gyvenantiems kurtiems žmonėms – tiek vaikams, tiek suaugusiems yra didelis iššūkis, dar sunkiau tai padaryti kurtumo negalią turintiems studentams. Šeimoms, sužinojusioms skaudžią medikų diagnozę „jūsų vaikas kurčias“, operatyvi ir profesionali pagalba nesuteikiama. Ir tai tik dalis problemų, su kuriomis susiduria kurtieji ir jų šeimų nariai.
„Klausos aparato įsigijimą vaikams šiuo metu valstybė kompensuoja nepilnus 500 eurų, o klausos aparatai kainuoja tūkstantį, pusantro ir daugiau. Mūsų siekis yra, kad ši suma būtų padidinta“, – Eltai sakė bendrijos „Pagava“ pirmininkė R. Sitavičienė.
Pasak jos, kurtumo negalią turintiems studentams įsigyti klausos aparatus beveik neįmanoma, nes jie gauna tik tokias kompensacijas kaip suaugusieji, tačiau pajamų neturi.
„Suaugusiems klausos aparatų įsigijimas kompensuojamas juokingomis sumomis, nuo 50 eurų. Studentams kompensuojama taip, kaip suaugusiems. Mes norėtume, kad būtų atsižvelgta į jų padėtį ir studentams kompensuotų kaip vaikams. Ir, žinoma, kad padidintų kompensaciją tiek suaugusiems, tiek vaikams. Suaugusiems bent nuo 500 eurų, o vaikams daugiau. Nes, supraskite, klausos aparatas yra tas dalykas, be kurio kurčias žmogus tiesiog negali gyventi, negali integruotis į visuomenę“, – pabrėžė R. Sitavičienė.
Pasak jos, vaikus su kurtumo negalia auginančios šeimos Lietuvoje nesulaukia tinkamos pagalbos. Žinia, kad vaikas kurčias, paprastai smogia kaip žaibas iš giedro dangaus, nes devyniais iš dešimties atvejų kurčias vaikas gimsta girdinčiųjų šeimoje.
„Mes siekiame, kad būtų tokia pagalba, tarkime, vaikui diagnozavo klausos sutrikimą, jo duomenys yra perduodami ar tam tikrai žmonių grupei, ar kažkokiam žmogui iš gydymo įstaigos, kuris susisiekia su ta šeima ir pasako: štai yra tokia grupė „Klausa“, maža specialistų grupelė, kuri gali padėti šeimai ir susitaria, kada su ta grupe susitiktų šeima. Ir šeimai būtų suteikiama visokeriopa kompleksinė pagalba“, – sakė R. Sitavičienė.
Konferencijoje bus aptariamas institucijų bendradarbiavimas suteikiant pagalbą kurtiems ir neprigirdintiems vaikams bei jų šeimoms, analizuojami klausos negalią turinčių vaikų socialinės integracijos iššūkiai Lietuvoje ir pasaulyje.
Renginio metu bus pristatyti mokslinio tyrimo „Vaikų su kochleariniais implantais socialinės integracijos iššūkiai Lietuvoje“ rezultatai. Pranešimus skaitys praktikai ir mokslininkai iš Lietuvos, Suomijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, o savo patirtimi dalinsis klausos negalią turintys jaunuoliai ir jų tėvai.
Bendrija „Pagava“ – nacionalinė tėvų organizacija, atstovaujanti kurtiems ir neprigirdintiems vaikams bei jų šeimoms. „Pagava“ teikia konsultacijas ir informaciją tėvams, siekia kokybiško sutrikusios klausos vaikų ugdymo, platesnės integracijos, bendradarbiauja su valstybės įstaigomis sprendžiant šių vaikų ir jaunimo problemas.