PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Gegužės 17 d. 13:43

Vilniuje – piketas prie Kinijos ambasados: reikalaujama spręsti žmogaus teisių Tibete klausimus

Vilnius

Kinijos ambasada Lietuvoje. ELTA / Julius Kalinskas

Viktorija SmirnovaitėŠaltinis: ELTA


301558

Vilniuje prie Kinijos ambasados piketavusi daugiau nei dešimties asmenų grupelė ragina Lietuvos ir Europos politikus atkreipti dėmesį į šiame regione vyraujančias žmogaus teisių problemas.

Piketo dalyviai atsinešė Tibeto ir Lietuvos vėliavas, plakatus su angliškais užrašais „Išlaivinti Panchen Lamą“, „Gerbkite žmogaus teises Tibete“, „Sustabdykite tibetiečių genocidą: uždarykite internatines mokyklas“ ir pan. Taip pat skandavo „Free Tibet“ (liet. „Laisvę Tibetui“).

„Situacija Tibete ženkliai blogėja – šiuo metu pagal „Freedom House“, žmogaus teisės Tibete yra prilyginamos nuliui – Tibete nėra žmogaus teisių. Kinijos politika šia kryptimi yra visiškas tibetiečių savimonės ir identiteto sunaikinimas“, – piketo metu kalbėjo Tibeto grupės narys Robertas Mažeika.

Jis pažymėjo, kad reaguodami į regione prastėjančią situaciją, tibetiečių bendruomenės ir atstovybės Lietuvoje bei užsienyje ragina vietos ir būsimus Europos Parlamento (EP) narius pasirašyti pasižadėjimą vykdyti protibetietišką politiką.

Dalai Lamos įpėdinio pripažinimas – unikalus pasaulio kultūros reiškinys

R. Mažeika taip pat atkreipė dėmesį į Dalai Lamos įpėdinio problematiką. Pasak Tibeto grupės atstovo, šiuo metu Kinija yra paskyrusi savo įpėdinį, kuris turėtų tapti naujuoju Dalai Lama po esamo Tibeto vadovo mirties.

„Po 29 metų vėl atgyja pagrobto ką tik pripažinto Panchen Lamos 11-ojo klausimas. (...) Tai labai simbolinis piketas, nes tai yra žmogus, laikomas jauniausiu politiniu kaliniu pasaulyje, kai 1989 metais, jį pripažinus Panchen Lama 11-uoju, jis buvo pagrobtas ir išvežtas nežinia kur. Deja, iki šiol žinių apie tai nėra ir Kinija labai aptakiai apie tai kalba“, – sakė R. Mažeika, pabrėždamas, jog Kinijai turi būti daromas spaudimas reikalaujant nurodyti, kur yra pripažintasis Panchen Lama.

Tuo metu kitas organizacijos narys, Viešosios įstaigos „Tibeto namai“ vadovas ir Vilniaus universiteto dėstytojas Vytis Vydūnas pripažino, kad Dalai Lamos įpėdinio klausimas Lietuvos visuomenei gali pasirodyti egzotiškas, tačiau pažymėjo, kad tai – visam pasauliui reikšmingas kultūrinis aspektas.

„Šitas klausimas lietuviškai auditorijai gana egzotiškas, bet (Dalai Lamos – ELTA) reinkarnacija yra unikali Tibeto tradicija ir jei ji bus sunaikinta, tai bus didelė žala visam pasauliui ir kultūriniam jo kontekstui. (...) Valdydami Tibeto Dalai Lamą, Kinija valdo Tibeto dvasią ir taip valdytų Tibeto žmones“, – kalbėjo V. Vydūnas.

„Tibetiečiai yra natūralūs mūsų sąjungininkai. Uigūrai yra natūralūs mūsų sąjungininkai, taip, kaip Kinijos režimas yra sąjungininkas to klaikaus ir nežmogiško režimo, kuris šiuo metu įsigalėjęs Rusijoje. Natūraliai turime palaikyti tibetiečių kovą“, – sakė V. Vydūnas.

Tibeto grupė taip pat atkreipia dėmesį, kad gegužės 17-oji protesto akcijai pasirinkta neatsitiktinai – būtent šią dieną 1995 metais Kinijos pareigūnai areštavo ir nežinoma kryptimi išgabeno vos prieš tris dienas XI Pančen Lamos inkarnacija paskelbtą šešerių metų Geduną Čiokj Nijimą bei jo šeimos narius. Šis šešiametis berniukas yra laikomas jauniausiu politiniu kaliniu pasaulyje.

ELTA primena, kad nors pasaulio bendruomenė ne kartą yra išreiškusi susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Tibete, Kinijos valdžia tai traktuoja kaip kišimąsi į jos vidaus politiką.

Nuo 2015 metų šimtai tūkstančių tibetiečių buvo „perkelti“ iš tradicinio gyvenimo kaime, į žemos kvalifikacijos ir mažai apmokamą darbą pagal programą, kuri apibūdinama kaip savanoriška, tačiau išties yra vykdoma priverstiniu būdu.

Solidarizuojantis su okupuota tibetiečių tauta jau daugiau kaip dvidešimt metų Vilniuje rengiamas Tibeto sukilimo minėjimas.