Vilniuje pasirašyta deklaracija: vienintelis būdas po karo užtikrinti taiką – suteikti Ukrainai narystę NATO

Lietuva

Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių Asamblėjos spaudos konferencija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA

253285

Pasibaigusioje 12-ojoje trišalės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamento narių asamblėjos sesijoje priimtoje deklaracijoje pažymima, kad vienintelis būdas po karo užtikrinti taiką, ilgalaikį stabilumą ir saugumą Ukrainoje ir NATO valstybėse narėse – suteikti Ukrainai narystę NATO.

„Labai svarbu, jog Lietuva ir Lenkija toliau teiktų politinę ir ekspertinę paramą Ukrainos stojimo į ES procese bei būsimose derybose, kurios turi būti pradėtos kuo greičiau, jau 2023 metais“, − akcentuojama dokumente, kuriame pabrėžiamas pasirengimas glaudžiai bendradarbiauti dvišaliu ir daugiašaliu pagrindais, kad per kuo trumpesnį laiką būtų užtikrinta Ukrainos narystė ES ir NATO.

Lietuvos Seimo, Lenkijos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėjos sesijoje, kuri Vilniuje vyko gruodžio 6–7 dienomis, dėmesys taip pat buvo skirtas sankcijų spaudimo Rusijai išlaikymui ir didinimui, Specialiojo Tribunolo įsteigimui, pagalbos Ukrainai teikimui, šalies atstatymui ir jos ekonomikos atkūrimui.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sesijoje pažymėjo, kad trišalis Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendradarbiavimas yra natūralus visų trijų valstybių siekis kurti savo ir regiono ateitį išnaudojant tradicinės istorinės ir kultūrinės bendrystės privalumus. „Liublino trikampio formato istorija rodo, koks tai buvo įžvalgus žingsnis, o Ukrainai artėjant narystės ES link ir siekiant narystės NATO, mūsų trišalio bendradarbiavimo svarba tik augs. Tikiu, kad vieną dieną prie formato prisijungs Baltarusija. Taip būtų iki galo išnaudotas regioninio bendradarbiavimo potencialas ir užtikrinta mūsų saugi bendra ateitis kartoms į priekį“, – teigė Seimo vadovė.

Trišalė asamblėja dar kartą patvirtino savo pasirengimą toliau dirbti kartu, kad Rusija visiškai ir besąlygiškai išvestų visas savo karines pajėgas iš visos Ukrainos teritorijos ir atkurtų Ukrainos teritorijos vientisumą ir suverenitetą pagal tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas. Kartu ji griežtai pasmerkė Rusijos bandymą aneksuoti laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas, vis dar tęsiamą Zaporižios atominės elektrinės okupaciją ir nesiliaujančias Rusijos ginkluotųjų pajėgų prieš Ukrainos civilinius branduolinius objektus vykdomas atakas.

Asamblėja akcentavo, kad svarbu įsteigti Specialųjį Tribunolą, kuris ištirtų Rusijos agresijos nusikaltimus ir užtikrintų Rusijos atsakomybę už veiksmus prieš Ukrainą ir jos civilius gyventojus. Ji pabrėžia, kad Rusija nuolat nevykdo savo įsipareigojimų pagal tarptautinę humanitarinę teisę, visų pirma pažeisdama pagrindines tarptautinės humanitarinės teisės nuostatas dėl karo belaisvių.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų narių asamblėjos nariai paragino tarptautinę bendruomenę išlaikyti ir didinti sankcijų spaudimą Rusijai, siekiant ir toliau smarkiai mažinti valstybės agresorės galimybes tęsti karą prieš Ukrainą.

Priimtoje deklaracijoje Europos Sąjungos (ES) Taryba raginama taikyti visuotinį ES sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą Rusijos karinei ir politinei vadovybei, kuri yra atsakinga už šiurkščius ir sistemingus žmogaus teisių pažeidimus Ukrainos teritorijoje ir Rusijoje.

Asamblėjos įsitikinimu, svarbu toliau riboti Šengeno ir nacionalinių vizų išdavimą bei draudimą Rusijos piliečiams atvykti į Europos Sąjungą, nes tai yra nacionalinio saugumo klausimas.

Tarptautinė bendruomenė raginama Ukrainai toliau teikti politinę, ekonominę, finansinę, humanitarinę, karinę ir kitokią pagalbą tol, kol bus pasiekta pergalė prieš agresorių.

„Nepaprastai svarbu spartinti oro gynybos ir priešraketinių sistemų pristatymą Ukrainai, siekiant apsaugoti civilius gyventojus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą, įskaitant energetikos objektus“, − pabrėžiama deklaracijoje. Joje taip pat akcentuojama, kad svarbu skubiai suteikti tarptautinę paramą Ukrainos energetikos sektoriui, kurio didžioji dalis buvo sunaikinta arba sugadinta dėl Rusijos raketų ir bepiločių orlaivių smūgių.

Asamblėja atkreipė dėmesį, kad svarbu sukurti ir įgyvendinti kompensavimo mechanizmą, kuris yra būtina sudedamoji Ukrainos ekonomikos atkūrimo ir Rusijos įpareigojimo atlyginti dėl jos agresijos padarytą žalą dalis. Priimtu dokumentu deklaruojamas pasirengimas aktyviai bendradarbiauti, kad padėtų Ukrainai šiuo metu ir po karo vykdyti šalies atstatymo ir atkūrimo darbus.

Trišalė asamblėja pasiūlė įvertinti Rusijos narystės Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) ir Jungtinių Tautų Organizacijoje, ypač buvimo Saugumo Tarybos nuolatine nare, teisėtumą ir paragino valstybes nares bendradarbiauti siekiant tobulinti Jungtinių Tautų Organizacijos reformą. Kartu ji griežtai ragina ESBO Parlamentinę Asamblėją nedelsiant priimti Darbo tvarkos taisyklių pakeitimą, leidžiantį sustabdyti valstybės agresorės delegacijos įgaliojimus.

Deklaraciją pasirašė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas Ruslanas Stefančukas ir Lenkijos Respublikos Senato Maršalka Tomašas Grodzkis (Tomasz Grodzki).

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Asamblėjos sesijos vyksta paeiliui Ukrainoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Asamblėja yra konsultacinė tarpparlamentinė institucija, svarstanti bendrus interesus atitinkančius klausimus ir projektus.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt