Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
AB „Vilniaus šilumos tinklai“
EtapliusŠaltinis: Pranešimas žiniasklaidai
Pirmasis kalendorinio pavasario mėnuo pasižymėjo švelniais orais, vidutinė mėnesio lauko oro temperatūra sostinėje siekė 4,8 laipsnio. Lyginant su vasario mėnesiu, temperatūros skirtumas sudaro net 7 laipsnius. Pernai kovas pasižymėjo beveik tokia pačia lauko oro temperatūra – 4,4 laipsniai.
Šis šildymo sezonas išsiskiria tuo, kad nebeliko iki tol du sezonus centralizuotam šildymui taikytos PVM lengvatos. Kovo mėnesį sostinėje šilumos kilovatvalandė kainavo 6 proc. mažiau nei vasarį: 7,72 ct be PVM arba 8,41 ct su taikomu 9 proc. PVM. 2024 m. kovą šiluma kainavo 7,09 ct/kWh be PVM.
Tiek aukštesnė lauko oro temperatūra, tiek mažėjusi šilumos kaina padarė teigiamą įtaką sąskaitų už šildymą pokyčiams.
„Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 47 Eur su PVM, praėjusį sezoną šildymas kovą vidutiniškai kainavo 39 Eur be PVM. Nerenovuotame daugiabutyje vidutinė kovo mėnesio šildymo sąskaita yra 80 Eur su PVM, praėjusį sezoną – 69 Eur be PVM“, – sąskaitų tendencijas vardija VŠT Klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė.
Lyginant su vasario mėnesiu, šilumos suvartojimas kovą mažėjo maždaug 26 proc.
Nors šilumos kaina visiems gyventojams vienoda, R. Jasiulionienė atkreipia dėmesį į daugiabučių namų sąskaitų skirtumus, kuriuos lemia šildomų pastatų energetinis efektyvumas. Ekspertė atkreipia dėmesį, kad artėjant šildymo sezono pabaigai gyventojams pravartu įvertinti išlaidas šildymui ir drauge su kaimynais apsvarstyti galimybę renovuoti daugiabutį namą.
„Senų, neprižiūrėtų ir energetiškai neefektyvių daugiabučių namų gyventojai moka didesnes sąskaitas už šildymą, kadangi per nesandarias pastato konstrukcijas prarandama daugiau šilumos, patiriami ženkliai didesni šilumos nuostoliai. Nesiimant jokių veiksmų gerinti pastato energetinį efektyvumą, kasmet prarandamos šilumos nuostoliai natūraliai didėja, net jeigu orai ir šiltesni, tad tokiu būdu gali augti šildymo išlaidos“, – aiškina R. Jasiulionienė.
Šilumos tiekėjas primena, kad pavasaris pasižymi temperatūros kalneliais, kuomet dienomis temperatūra pakyla iki 15 laipsnių, o naktimis dar paspaudžia minusas.
Didesnė dalis sostinės daugiabučių namų turi automatizuotus šilumos punktus su išoriniais lauko oro temperatūros jutikliais ir automatiniais valdikliais. Tai leidžia įrenginiui automatiškai reaguoti į lauko oro temperatūros pokyčius ir lauke esant šilčiau, į butus tiekti kur kas mažesnį šilumos kiekį. Vakare, kuomet atvėsta, vyksta atvirkštinis procesas – į šildymo prietaisus tiekiamas didesnis šilumos srautas.
Jeigu temperatūra namuose netenkina, vertėtų kreiptis į namo administratorių arba bendriją, kurie rūpinasi pastatų vidaus šildymo sistemomis. Šilumos tiekėjai temperatūros pastatų viduje nereguliuoja.
Įsivyravus šiltesniems orams šildymo sezono pabaigą skelbia Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau sezoną baigti arba jį pratęsti gali ir patys gyventojai. Tam reikia 50 proc. + 1 butų savininkų pritarimo. Apie priimtą sprendimą anksčiau baigti šildymo sezoną arba jį pratęsti konkrečiame daugiabutyje šilumos tiekėją turi informuoti namų administratorius arba bendrija. Svarbu, kad išjungus šildymą butuose būtų išlaikomos higienos normos.
Apie Vilniaus šilumos tinklus
AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) yra didžiausia Lietuvoje centralizuotos šilumos tiekėja. Bendrovė gamina šilumos ir elektros energiją, tiekia šilumą ir karštą vandenį daugiau kaip 220 tūkst. Vilniaus namų ūkių bei įmonių. Bendrovėje dirba 580 darbuotojų. VŠT rūpinasi patikimu ir kokybišku paslaugų tiekimu ekonomiškai pagrįstomis kainomis, taiko efektyvias klientų aptarnavimo praktikas, nuolat modernizuoja šilumos gamybos ir perdavimo sistemas, diegia inovatyvias technologijas, vykdo aplinkosaugos projektus. 99,84 proc. bendrovės akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Šiuo metu VŠT perdavimo tinklas siekia apie 770 km, didžiausias šilumos gamybos objektas – termofikacinė elektrinė, esanti pietvakarinėje Vilniaus miesto dalyje.