Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Simboliniu kapsulės įmūrijimu į pamatus trečiadienį pažymėta naujo Regiono skrydžių valdymo centro statybų pradžia. Daugiau nei 6 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatų kompleksas 2018-aisiais iškils Eisiškių plente, netoli Vilniaus oro uosto.
„Naujasis skrydžių valdymo centras bus vienas moderniausių Europoje. Pastate veiksianti įranga bus suderinta su mūsų partnerio iš Baltijos funkcinio oro erdvės bloko – Lenkijos oro navigacijos paslaugų teikėjo PANSA - skrydžių valdymo sistema. Todėl nenutrūkstama skrydžių kontrolė Lietuvos ir Lenkijos oro erdvėje bus garantuota ir nenumatytais atvejais“, - renginyje kalbėjo pastato statybomis besirūpinančios valstybės įmonės „Oro navigacija“ laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas Mindaugas Gustys.
Kapsulės įmūrijimo ceremonijoje dalyvavęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigė, kad naujas skrydžių valdymo centras – svarbus žingsnis ir valstybės, ir miesto gyvenime. Jo teigimu, moderniausias skrydžių valdymo centras Baltijos šalyse sustiprins ir Vilniaus kaip modernaus miesto įvaizdį.
Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Agnė Katkutė džiaugėsi, kad šiemet prisijungdama prie tarptautinio technologinio bendradarbiavimo aljanso „iTEC“ ir diegdama naujausią skrydžių valdymo įrangą, kurią turės ir kitos Senosios Europos šalys, tokios kaip Vokietija, Olandija, Didžioji Britanija, Lietuva neatsilieka nuo naujausių technologijų oro navigacijos paslaugų srityje.
Naujame centre būsianti įranga yra sudėtinė bendro Lietuvos ir Lenkijos projekto – Baltijos funkcinio oro erdvės bloko (Baltijos FAB) – dalis. Nuo 2012 m. veikiantis dviejų valstybių blokas siekia užtikrinti saugų, efektyvų bei ekonomišką abiejų valstybių oro erdvės panaudojimą, sumažinti orlaivių degalų sunaudojimą bei aplinkos taršą, užtikrinti skrydžių valdymą kriziniais atvejais.
Centre įdiegtos sistemos bus suderintos su partneriais iš tarptautinio technologinio bendradarbiavimo aljanso „iTEC“, prie kurio „Oro navigacija“ šiemet prisijungė kartu su partneriais iš Baltijos FAB - Lenkijos oro navigacijos paslaugų teikėjos PANSA. Šią naujausią skrydžių valdymo įrangą turės ir kiti oro navigacijos paslaugų teikėjai iš to paties aljanso - Vokietijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos bei Ispanijos.
Netoli Vilniaus oro uosto iškilsiančiame pastatų komplekse įsikurs ne tik modernus Regiono skrydžių valdymo centras, bet ir VĮ „Oro navigacija“ administracija bei Mokymo centras. Pagal kovo mėnesį pasirašytą darbų rangos sutartį su statybas vykdančia bendrove „Eikos statyba“ suplanuota, kad naujas pastatas bus pastatytas per 12 mėnesių. Sutartyje numatyta galimybė dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo rangovo, terminą pratęsti ne daugiau kaip 4 mėnesiams.
Naujo pastato statybos darbai bus atliekami trimis etapais – pirmajame etape bus pastatytas inžinerinis korpusas, antrame – Regiono skrydžių valdymo korpusas, o trečiame etape – įmonės administracinis korpusas. Sutarties kaina, be PVM, yra beveik 9 mln. eurų. Į šią kainą yra įskaičiuoti ne tik pastatų statybų kaštai, bet ir pastatuose būsiantys baldai bei dizainerių paslaugos.
Regiono skrydžių valdymo centre diegiama įranga kainuos daugiau nei 13 mln. eurų, tačiau beveik pusę sumos - 49,24 proc. - finansuos Europos Sąjunga. Kitą dalį padengs VĮ „Oro navigacija“ iš savo veiklos sąnaudų. Valstybei papildomai tai nieko nekainuos.
Per penkis šių metų mėnesius VĮ „Oro navigacija“ suteikė oro navigacijos paslaugas 90,7 tūkst. orlaivių - 2,3 proc. daugiau nei 2016 metų sausį-gegužę. Iš jų tranzitu skrido 67,3 tūkst. lėktuvų (74,2 proc. visų skrydžių).
Šiemet per sausį-gegužę įmonė gavo 10,9 mln. eurų pajamų – 2,4 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, kai gautos pajamos siekė 10,7 mln. eurų.
Įmonės pajamas sudaro rinkliavos už oro navigacijos paslaugas, kurias moka aviakompanijos, besinaudojančios šiomis paslaugomis. Įmonė atskiro finansavimo iš valstybės negauna.