PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2022 m. Lapkričio 10 d. 15:08

Vilniuje įsteigta kohorta, teiksianti paramą demokratijos aktyvistams ir teisių gynėjams

Vilnius

BNS/Fotobankas nuotr.

Paulius PerminasŠaltinis: BNS


250954

Lietuvos ir nevyriausybinių organizacijų „Freedom House“ bei „Alliance of Democracies“ iniciatyva buvo įsteigta kohorta, teiksianti paramą demokratijos aktyvistams, žmogaus teisių gynėjams.

Vilniuje ketvirtadienį vykusio Demokratijos ateities forumo metu institucijų ir organizacijų atstovai nurodė, jog kohorta didins atsparumą autoritarizmo prievartai.

„Šiandien kartu su kolegomis pradėjome bendrą projektą, skirtą autoritariniam spaudimui atremti. Tai praktinių veiksmų labai svarbiose srityse iniciatyva“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.

„Džiaugiuosi, kad šios grupės ir Lietuvos vyriausybė susivienijo, ir tikrai nekantriai laukiu praktinių sprendimų, kuriuos jie pateiks pasauliui tokia svarbia tema“, – teigė JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) specialusis asistentas Robertas Berschinskis (Robertas Berčinskis).

Pasak viceministro, kohorta daugiausiai dėmesio skirs politinių kalinių istorijų viešinimui, spaudimo didinimui siekiant juos išlaisvinti, prieglobsčio ir apsaugos demokratijos aktyvistams, bėgantiems nuo autoritarinių režimų, užtikrinimui, kovai su represija ir atsparumui autoritarinių režimų taikomam ekonominiam spaudimui.

„Džiaugiamės galėdami bendradarbiauti su Lietuvos vyriausybe rengiant kohortą, kuriai vadovausime mes ir „Alliance of Democracies“. Su abiem partneriais ypač daug dirbsime tarpvalstybinės priespaudos klausimais (...), taip pat daug dirbsime politinių kalinių klausimais“, – žurnalistams sakė „Freedom House“ viceprezidentė Nicole Bibbins Sedaca (Nikol Bibins Sedaka).

„Lietuva pasipriešino Rusijos autoritarizmui ir agresyviam karui, kurį šalis vykdo Ukrainoje. Lietuvos Vyriausybė buvo labai drąsi, (...) dėl jos Vilnius tapo laisvės miestu“, – sakė „Alliance of Democracies“ vykdomasis direktorius Jonas Parello Plesneris.

Jo teigimu, organizacija didžiausią dėmesį skirs pasipriešinimui autoritarinių valstybių ekonominiam spaudimui.

„Praktinis darbas mūsų atveju yra ekonominis spaudimas. Ir manau, kad jis turi labai stiprų ryšį su Lietuva, nes, kaip žinote, Lietuva patyrė tam tikrą nesąžiningą Kinijos ekonominį spaudimą dėl besiplečiančių santykių su Taivanu“, – kalbėjo J. P. Plesneris.

Anot bendro Užsienio reikalų ministerijos (URM), „Freedom House“ ir „Alliance of Democracies“ pranešimo, demokratijos rėmėjų susitelkimas ir veiksmų koordinavimas didinant atsparumą autoritarizmui tapo dar aktualesnis, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą ir stiprėjant autoritarinių jėgų sąveikai.

„Autokratai bando sukurti iliuziją, kad jie yra ateitis, ir siekia perkurti tarptautinę tvarką pagal savo įsivaizdavimą. Bet iš tikrųjų tokia autoritarų savigyra paremta viso labo karinės jėgos demonstravimu, ginklų žvanginimu ir represijomis prieš beginklius žmones“, – išplatintame ministerijos pranešime cituojamas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

URM teigimu, Demokratijos ateities forumas sutelkė demokratinio pasaulio ir demokratijos rėmėjų bendruomenę, ji aptarė didžiausius šiuo metu demokratijai kylančius iššūkius bei galimus veiksmus, siekiant atremti didėjantį autoritarinių režimų spaudimą.

„Mes svarstėme, kaip pasipriešinti autoritarizmui, kaip paremti demokratijų iniciatyvą ir kaip formuoti demokratijų atsaką, kad pasaulyje išliktų bendromis taisyklėmis grindžiama tvarka“, – pasakojo M. Adomėnas.

Forume taip pat dalyvavo Demokratijų bendrijos generalinis sekretorius Thomas E. Garrettas (Tomas Garetas), kitų šalių užsienio reikalų ministrai ir viceministrai, buvęs Sakartvelo premjeras Georgis Gakharia, JAV žurnalistė Anne Applebaum, nužudyto Rusijos opozicionieriaus dukra, žurnalistė Žana Nemcova, Taivano ir Tolimųjų Rytų ekspertas iš Prancūzijos Antoine Bondaz (Antuanas Bonda) ir kiti.