Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Tarptautinės fizikos olimpiados medaliai. Nail Garejev nuotr.
Beatričė ZajančkauskaitėŠaltinis: Etaplius.lt
Šeštadienį Vilniuje baigėsi 51-oji tarptautinė fizikos olimpiada – gabiausius fizikai pasaulio moksleivius suburiantis renginys. Teorines ir eksperimentines olimpiados užduotis nuotoliniu būdu sprendė beveik 400 mokinių iš 76 šalių. 4 bronzos medalius ir pagyrimo raštą pelnė jaunieji mūsų šalies fizikai: Emilis Strazdas, Tomas Babelis, Monika Šadauskaitė, Justas Kaminskas ir Tadas Danilevičius.
Didžiausias iššūkis – nuotolinė olimpiada
Lietuvai šiemet teko ypatingas vaidmuo: dėl užsitęsusios pandemijos pirmą kartą olimpiados istorijoje ją surengti nuotoliniu būdu. Pasak organizatorių, visai mokslo bendruomenei šis renginys – svarbus įvertinimas, parodęs, kad Lietuvos fizikai gali kurti pasaulinio lygio, modernias užduotis ir jas sėkmingai perkelti į nuotolinę erdvę.
„Pasauliui parodėme, kad gebame kokybiškai organizuoti renginius sudėtingomis sąlygomis, kuomet iki paskutinės minutės planuotas gyvas renginys persikelia į nuotolinę erdvę. Tai buvo proga labiau paskatinti mūsų mokinius domėtis fizika, kitais gamtos mokslais bei studijuoti juos ateityje“, – apie renginį pasakojo viena iš jo organizatorių Justina Čiplė.
Anot jos, sunkiausia buvo ne tik užtikrinti sąžiningą olimpiados eigą, bet ir pakviesti jaunuosius fizikus į laisvalaikio veiklas, ypač kai jos vyksta nuotoliniu būdu. Tačiau sėkmingai įgyvendinti šią užduotį padėjo daugiau nei 50 olimpiados savanorių.
„Didžiausias iššūkis organizatoriams buvo suburti dalyvius ne tik akademinėms, bet ir laisvalaikio veikloms, bendravimui tarpusavyje. Tą pavyko padaryti su puikia savanorių komanda, kurie bendravo su mokiniais tiesiogiai, kvietė dalyvauti įvairiose veiklose, sudarė galimybes laisvu metu leisti laiką kartu“, – pridūrė organizatorė.
Renginys buvo koordinuojamas iš vieno „taško“ – VU fizikos fakultete įsikūrusios beveik 200 organizatorių ir savanorių komandos.
Mokiniai iš viso pasaulio olimpiados metu dalyvavo virtualiuose turuose po Lietuvą, klausėsi Nobelio premijos laureato Didier Queloz, lietuvių fizikos mokslininkų paskaitų, rungėsi protų kovose, stebėjo tautinių šokių ir lietuviško maisto ruošimo pamokas.
Absoliutus lyderis ir lietuvių įspūdžiai
Olimpiadoje geriausiai pasirodė Pietų Korėjos mokinys Kim Kyungmin, surinkęs daugiausiai balų visose 5 užduotyse. Aukso medalius laimėjo Rusijos, Kinijos, Singapūro, JAV, Prancūzijos, Rumunijos, Vengrijos mokiniai.
Lietuviai mokiniai Emilis Strazdas ir dešimtokas Tomas Babelis iš Vilniaus jėzuitų gimnazijos, Monika Šadauskaitė iš KTU gimnazijos, Mažeikių Gabijos gimnazijos mokinys Justas Kaminskas pelnė bronzos medalius. Tadui Danilevičiui iš Klaipėdos licėjaus skirtas pagyrimo raštas.
„Tai buvo viena sunkiausių olimpiadų, kurioje teko dalyvauti. Abi užduotys buvo sudėtingos, buvau ne kokios nuotaikos. Ši olimpiada skyrėsi nuo kitų, nes užduotys ilgos, mažiau laiko buvo loginiam apmąstymui, užtrunki, kol perskaitai užduotį. Bet kai mažiausiai tikiuosi, tuomet ir pavyksta laimėti“, – įspūdžiais dalinosi M. Šadauskaitė.
KTU gimnazijos mokinė pasakoja visuomet iš mokytojų jautusi moralinį palaikymą, padrąsinimą. Tačiau yra susidūrusi su diskriminacija ir nuostata, kad fizika – ne mergaičių sritis.
„Fizika susidomėjau 8 klasėje. Būdavo nuostabu eiti gatve ir suprasti gamtos dėsnius, pavyzdžiui, kodėl einu, kaip veikia trinties jėgos, matyti aplinką, gyvenimą ir suprasti, kas iš tiesų vyksta, sugebėti tai paaiškinti. Tačiau ne kartą esu girdėjusi pasakymų, kad „tu mergina, kam tau čia ta fizika“, – pasakojo M. Šadauskaitė. Ji šiemet baigė mokyklą ir pasirinko fizikos ir matematikos studijas Prancūzijoje.
Svarbiausia – nuoseklus pasiruošimas
Lietuvių komandai pasiruošti olimpiadai padėjo dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė ir dr. Vytautas Jakštas, Fizinių ir technologijų mokslo centro mokslininkai. Pasak V. Jakšto, tarptautinėje olimpiadoje svarbu susikoncentruoti ir gerai paskirstyti laiką. 2 eksperimentinėms ir 3 teorinėms užduotims atlikti buvo skiriama po 5 valandas.
„Olimpiadai su mokiniais daugiausiai ruošėmės nuotoliniu būdu, prieš pat ją, gyvai, susitikę Vilniuje sprendėme eksperimentines užduotis iš senų olimpiadų, mokiniai praktikavosi ir VU fizikos laboratorijoje. Žinoma, stresas daro savo, kai esi ribotas laike atlikti užduotis, svarbu neužstrigti matematiniuose skaičiavimuose. To irgi mokomasi ruošiantis olimpiadoms”, – pasakojo V. Jakštas.
Tomas Kvietkauskas, įvairių tarptautinių olimpiadų dalyvis ir šio renginio savanoris, sako, kad kai kurios valstybės į olimpiadas žiūri labai rimtai ir daug joms ruošiasi.
„Kinija, JAV ir kitos šalys turi geresnę infrastruktūrą, rengia daug pasiruošimo olimpiadoms stovyklų. Saudo Arabija šiemet samdėsi žinomą estų fiziką entuziastą, kad padėtų pasiruošti. Mūsų šalies mokyklose dažnai yra koncentruojamasi į formules ir jų panaudojimą, o štai olimpiadose pamatai, kad svarbu yra suvokimas, išmąstymas, ir tik tada tai virsta į skaičius ar formulę“, – sako T. Kvietkauskas.
Iš viso olimpiadoje išdalinta 200 aukso, sidabro ir bronzos medalių. Kitąmet tarptautinė fizikos olimpiada bus organizuojama Baltarusijoje.