Vilniečių NT vystytojų kompanija sulaukė kategoriškos reakcijos už įžūlius veiklos metodus Kaune

Kaunas

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

Dėl Vilniuje įgyvendintų projektų viešumoje ne kartą linksniuota statybų bendrovė „Citus“ sulaukia kritikos ir Kaune. Miesto vadovai griežtai žiūri į verslininkų bandymus gudrauti. Butus ir komercines patalpas „Senamiesčio apartamentuose“ įsigiję bei išsinuomoję žmonės gyvena statybvietės sąlygomis, o naujai vystant loftų projektą, šie parduodami kaip gyvenamieji būstai, nors realus statusas – dirbtuvės. Kauno meras juokauti nelinkęs: „Jeigu kažkas nori priversti mūsų žmones namie nešioti statybinius šalmus, tegul pagalvoja iš naujo.“

Balkonai virš svetimos žemės

Prieš kelerius metus prestižinėje vietoje, adresu Šv. Gertrūdos g. 51A, iškilęs daugiabutis iki šiol formaliai turi statybvietės statusą, nors viduje jau senokai matyti šeimininkaujantys naujakuriai – butų gyventojai ir komercinėse patalpose įsikūrusių salonų darbuotojai. Viešai skelbiama, kad visi butai čia parduoti maždaug prieš metus.

Vaizdingoje Senamiesčio erdvėje stūksančio daugiabučio sienos driekiasi iki pat sklypo ribų, šaligatvio. Leidimui statyti visame žemės plote tąkart pritarė miesto taryba, geranoriškai atsižvelgusi į nekilnojamojo turto vystytojų pageidavimus. Šis sprendimas leido žymiai padidinti bendrą pastato tūrį, taigi ir visų patalpų plotą.

Vis dėlto statytojų apetitas ėmė augti bematant – sumanyta įrengti beveik du metrus į valstybinę žemę, o tuo pačiu ir virš praeivių galvų išsikišusius gremėzdiškus balkonus. Tokia savivalė peržengė miesto tolerancijos ribas – pastato šeimininkai sulaukė raginimo šias namo detales panaikinti. Iki šiol nurėžtas tik vienas iš kelių dešimčių balkonų, tačiau savo eilės turės sulaukti ir kiti.

Pagrįstai keliamas klausimas ir dėl šio projekto autoriaus architekto licencijos. Vienu geriausių Kaune laikomo G. Natkevičiaus architektų biuro darbuose nebe pirmą kartą į viešumą lenda abejonių keliantys bei su galiojančiais teisės aktais prasilenkiantys sprendimai.

Gyvenamos patalpos dirbtuvėse

Gana kontraversiški darbai vyksta ir buvusioje radijo gamykloje „Banga“, Savanorių prospekto ir Žemaičių gatvės sankirtoje. Šiandieninis projektas moderniai pakrikštytas „Radio City“.

Strategiškai patrauklioje Žaliakalnio teritorijoje esančiose senose gamybinėse patalpose ruošiamos ir jau viešai pardavinėjamos erdvės naujiems loftams. Rezervacijos jau įgavusios pagreitį. Čia įrengti ir keli pavyzdiniai apartamentai su virtuvės, svetainės erdvėmis grindų lygyje ir ekspoziciniais miegamaisiais antresolėse. Tiesa, oficiali šių būstų paskirtis – ne butai, o kūrybinės dirbtuvės.

Toks statusas leidžia vystytojui užsimerkti prieš akivaizdų automobilių parkavimo vietų trūkumą ir kitus gyvenamajam būstui taikomus reikalavimus. Be to, būsimiems naujakuriams prie reguliarių būsto išlaidų dar prisidės nekilnojamojo turto mokestis, taikomas komercinio pobūdžio patalpoms. Tai yra 1 proc. nuo nominalios turto vertės per metus.

Į namus – su statybiniais šalmais

„Būsto ieškantys kauniečiai turi žinoti tokią informaciją, nes vėliau gali būti per vėlu. Vienur dar nebaigtos statybos, kitur – būsimos dirbtuvės. Gal šių objektų vystytojai norėtų, kad čia įsikūrę žmonės gyventų su statybiniais šalmais ant galvų? Darysime viską, kad tokių kurioziškų priemonių neprireiktų.

Kaunas palaiko ir skatina šiuolaikiškus NT projektus, tačiau netoleruos įžūlių manipuliacijų. Gyventojų ir paties miesto teisėti interesai yra pirmoje vietoje, o verslas privalo paisyti galiojančios tvarkos užuot savivaliavęs pagal savo užgaidas“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Duomenys apie mieste fiksuojamus statybų pažeidimus paprastai perduodami už tai atsakingai institucijai – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai. Vis dėlto šios srities specialistų reakcija Kaune neretai būna gana vangi.

Problemų šleifas iš sostinės

Ta pati bendrovė „Citus“ viešojoje erdvėje ne kartą nuskambėjo ir dėl kitų abejotinų veiklos metodų. Antai Vilniuje pardavinėti dar nepastatyti butai, kuriems net neturėta statybos leidimo. Formaliai tokia veikla nelaikoma neteisėta, tačiau akivaizdu, kad tai kelia didelę riziką pirkėjams.

Dar vienas žiniasklaidos dėmesio sulaukęs tos pačios įmonės projektas prieš kelerius metus įgyvendintas Vilniaus Lazdynų mikrorajone, Neries pakrantėje. Ten norėta panaikinti statybos leidimą nustačius, kad statydami daugiabučius NT vystytojai galimai viršijo aukštingumo ribas, o vienas iš pastatų iškilo nesilaikant nustatytų atstumų nuo kaimynystėje buvusio gyvenamojo namo.

Statybų inspektorių konstatuotų galimų pažeidimų tąkart suskaičiuota daugiau kaip dešimt, todėl įrodinėti savo teisumą projekto vykdytojams teko teismuose.

„Citus“ atstovai: Savivaldybė pateikė daug netikslios ir neteisingos informacijos

Į Kauno miesto savivaldybės kaltinimus sureagavo ir pati bendrovė „Citus“. Įmonės atstovai žurnalistams išplatino direktoriaus Manto Galdiko poziciją.

„Išmanome sritį, sritį, kurioje dirbame, o mūsų projektai yra pripažinti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Iki šiol su savivaldybe bendravome tiesiogiai, dialogo ir argumentų, o ne pranešimų spaudai būdu, todėl esame nusivylę dėl tokios Kauno miesto savivaldybės komunikacijos.

Kadangi savivaldybė pranešime pateikė daug netikslios ar neteisingos informacijos, atsakome punktais – tikimės, kad taip bus lengviau suprasti situaciją.

„Kauno senamiesčio apartamentų“ antrojo etapo projektą pati savivaldybė patvirtino prieš maždaug 2,5 metų. Įgyvendintas jis taip pat griežtai laikantis patvirtinto projekto.
Kiekvieną mūsų statybų leidimą kruopščiai tikrino ir taisė ne tik savivaldybė, bet ir kitos institucijos. Projektiniai sprendiniai buvo koreguoti tol, kol atitiko visus reglamentus ir normas, o ne pageidavimus ar prašymus.
Balkonai buvo projekte nuo pat pradžių ir informacija buvo viešinama kelis kartus. Netiesa, kad jie „atsirado“ po projekto patvirtinimo. Savivaldybei jie „užkliuvo“ tik pabaigus statyti pastatą, pardavus butus ir miesto administracijai apsilankius projekte. Statybų inspekcija, priešingai nei tvirtinama savivaldybės pranešime, mus tikrino ir pažeidimų nerado. Kaip ir kitos institucijos.
Senamiesčiuose ir centrinėse miesto dalyse istoriškai įprasta, kad vyrauja perimetrinis užstatymas, o balkonai išsikiša už sklypo ribos. Tokį užstatymą leidžia įstatymai. Pavyzdžiui, Laisvės alėjoje visi esantys balkonai yra išsikišę iš sklypo ribų – išlenda virš alėjos, bet jie yra legalūs ir netrukdo praeiviams ar kažkam kitam. O lyjant lietui žmonėms tampa pastoge.
Pastato visišką statybų baigtumą galima registruoti tik tada, kai jame visi butai yra įrengti (pilną įrengimą atlieka pirkėjai). Taip apibrėžia teisės aktai. Keista, kad savivaldybę tai nustebino.
Projekte „Radio city“ parduodame loftus – ne butus. Visame pasaulyje yra žinoma, kad loftai yra įrengiami buvusiose gamybinėse ar komercinėse patalpose. Visi pirkėjai yra informuojami, kad loftai turės kūrybinių dirbtuvių statusą.
Vakarų šalyse stengiamasi mažinti automobilių srautus. Daugumoje Lietuvos miestų galioja reikalavimas plėtotojams, skiriantiems būstams mažiau nei nustatyta parkavimo vietų, už kiekvieną neįrengtą vietą savivaldybei sumokėti po beveik 4000 Eur infrastruktūros mokesčio ir prisidėti prie miesto plėtros. Kaune ši galimybė, savivaldybės sprendimu, neseniai buvo panaikinta, taigi jų vizija miestui – kita. Mes, tuo tarpu, projektą kuriame moderniam, ekologiškam ir į ateitį orientuotam Kaunui, todėl siūlome loftus centrinėje miesto dalyje, iš kur galima judėti visur, kur reikia įvairiausiais būdais – pėsčiomis, dviračiais, besidalijamais automobiliais, paspirtukais ar viešuoju transportu – ir siūlome idėją, tarnaujančią darniam judumui, o ne nuosavų automobilių parkams.

Džiaugiamės, kad mes būsime tais, kurie pagaliau sugebės atgaivinti buvusį radijo gamyklos kompleksą. Jis šiandien tikrai nepuošia Kauno ir šalia esančios Prisikėlimo bažnyčios. „Radio city“ tikrai nėra lengvas projektas, bet jis labai papuoš miestą ir įpūs gyvybę šiuo metu apleistai teritorijai.

Teiginių apie šalmus namuose nenorime net komentuoti – juose nėra logikos.

Na, o „problemų šleifas iš sostinės“ – tikra vyšnia ant torto. Dar keletas faktų ir patikslinimų.

Visi plėtotojai, taip pat ir CITUS, rezervuojantys nebaigtus statyti būstus, turi kelių pakopų sutartis. Pirmiausia sudaroma rezervacinė sutartis, kurioje aprašomos visos rizikos. Preliminarioji sudaroma vėliau, kai rizikų beveik nelieka. Esame išvystę apie 20 projektų ir jų etapų, todėl klientai mumis pasitiki.
Butus iki statybos leidimo išdavimo pardavinėja (tiksliau, rezervuoja) dauguma plėtotojų; rinkos ekspertai sutinka, kad tai yra normali praktika: rezervuojamas konkretus produktas, pirkėjai turi galimybę rinktis iš didesnės pasiūlos, plėtotojai – geriau planuoti pardavimus. Kaip parodė karantinas, su iššūkiais susidūrė daug pastatę, bet mažai tuose projektuose rezervavę plėtotojai. CITUS, turėdami pirkėjų pasitikėjimą, pastaruoju metu pradėjo keturis projektus.
Savivaldybės pranešime minimas „žiniasklaidos dėmesio sulaukęs projektas“ yra daugiausiai apdovanojimų pelnęs CITUS projektas, pripažintas geriausių Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Dėl to teigiamo žiniasklaidos dėmesio jis sulaukė gerokai daugiau nei šantažo skandalas, į kurį buvo bandoma mus įvelti.
Teismuose gintis mums nereikėjo, tai – visiška netiesa. Akivaizdu, kad šio fakto savivaldybė netikrino ir stebina, kad jis atsidūrė pranešime.
Pastatų aukštį skirtingai matavo skirtingos institucijos (teisės aktuose numatyti skirtingi atskaitos taškai), todėl susėdome su visomis kartu ir dialogo keliu tai išsprendėme.
Pranešime paminėti „daugiau nei dešimt galimų pažeidimų“ buvo nustatyti dėl Vilniaus savivaldybės prašymu išasfaltuotos Jeslkio g., kuri dviejose vietose keliasdešimt centimetrų lopais įsiterpė į miško teritoriją. Tai – akivaizdi žymėjimo klaida, tačiau sprendimą radome, neatitikimą sutvarkėme, todėl ir istorija išsikvėpė.

Žinome, kad nesame vieninteliai plėtotojai Kaune, pasigendantys konstruktyvios diskusijos su savivaldybės atstovais. Tačiau neabejojame, kad gyvename civilizuotoje ir kultūringoje teisinėje valstybėje, kurioje kelias į kompromisą yra grįstas pagarba ir bendradarbiavimu. Todėl iš savivaldybės tikimės normalaus santykio, o pagal tokius pranešimus formuojasi įspūdis, kad miesto ištekliai naudojami ne miesto plėtrai. Galbūt taip yra todėl, kad miesto administracija ir jos aplinka turi interesų, susijusių su NT projektų plėtra Kaune?" - teigiama bendrovės pranešime.

KOMENTARAI (0)

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt