PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2025 m. Balandžio 25 d. 08:18

Vilniaus vargonų restauravimo darbai aptarti su geriausiais Europos vargonų restauratoriais

Vilnius

Kultūros paveldo departamento nuotr.

EtapliusŠaltinis: Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos inf.


358032

Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčios vargonų, sukurtų 1776 m. privilegijuoto Karaliaučiaus rūmų vargonų meistro Adamo Gotlibo Casparini, ilgai trunkantys restauravimo darbai šią savaitę aptarti su geriausiais Europos vargonų restauratoriais – Vilniuje lankėsi žinomas Vokietijos vargonų ekspertas, vargonų statytojas ir restauratorius, Wegscheiderio vargonų dirbtuvių įkūrėjas Kristianas Wegscheideris.

Aptarime nuotoliniu būdu taip pat dalyvavo Niclas Fredrikssonas – Švedijos vargonų meistras, XX a. pabaigoje apmatavęs ir parengęs išsamią šių A. G. Casparini vargonų būklės ataskaitą, bei Lenkijos vargonų muzikos ir vargonų statybos tradicijų specialistas prof., habil. dr. Krzysztofas Urbaniakas bei vienas iš geriausių vargonų intonuotojų Markusas Zoitlas.

VšĮ „Vargonų paveldo centras“ (vadovas Girėnas Povilionis) dirbtuvėse ir Šv. Dvasios bažnyčioje buvo įvertinti atlikti konservavimo, restauravimo darbai ir pateiktos rekomendacijos dėl tolesnių darbų.

K. Wegscheideris pabrėžė, kad vargonų restauravimas – ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis didelio kruopštumo ir disciplinos, konsultacijų su patyrusiais meistrais.

Garsaus meistro, restauravusio daugybę garsiausių Europos vargonų, teigimu, A. G. Casparini vargonų restauravimo darbus būtina atlikti itin kokybiškai. Ekspertas taip pat pabrėžė, kad istorinių vargonų restauravimas bažnyčioje yra taip pat labai specifinė sritis, reikalaujanti ir bažnyčios, kurioje restauruojami vargonai, supratimo, nes restauratoriams svarbus ir būtinas tam tikras tylos laikas. Jei jos nėra, restauratoriaus darbas užtrunka. Į tokias sąlygas ypač svarbu atsižvelgti ir restauruojant šį unikalų instrumentą, esantį Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčioje.

Bene didžiausi Lietuvoje barokiniai vargonai yra vieni vertingiausių vargonų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje rytinėje Europos dalyje. XVIII amžiuje, kada jie buvo sukurti, tai buvo didelis instrumentas. Kuriant vargonų korpusą, A. G. Casparini talkino vietos meistrai. Vargonų prospektą grakščiais barokiniais drožiniais išpuošė taip pat vietos meistrai. Vilniaus skulptorių rankos sukūrė ir karaliaus Dovydo bei septynias angelų skulptūras, apvainikuojančias visą fasadą. Vargonų fasadas, korpuso rėmai, drožiniai bei skulptūros buvo nudažyti keliomis spalvomis bei paauksuoti. Vėliau, per daugiau kaip du šimtmečius, fasadas ne kartą buvo perdažytas.

Šiuo metu vyksta ir prospekto restauravimo darbai – dalį jų būtina atlikti prieš grąžinant unikaliems vargonams barokinį skambesį. Tikimasi, kad intonavimo darbai bus pradėti jau šiemet.

Vargonų intonuotojas M. Zoitlas Vilniuje lankėsi 2023 m. ir susipažino su būsimu darbu – vargonų intonavimu. Tada jis sakė: „Šių vargonų beveik visi išlikę vamzdžiai yra originalūs. Tai didžiausia jų vertė. Vakarų Europoje panašaus laikotarpio vargonuose daugumoje atvejų būna perdirbti, jau nebūna originalūs. A. G. Casparini vargnuose daugiau kaip 70 procentų vamzdžių yra autentiški. Jums labai pasisekė. Ta pakeista dalis (mažiau nei 30 procentų) – tai tie vamzdžiai, kurie atsirado romantizmo laikotarpiu, kai buvo madoj kitokia stilistika. Tada vamzdžiai buvo truputį perdirbti – paaukštinant instrumento garsą. Svarbu, kad ne visas registras buvo pakeistas ir pritaikytas romantizmo stiliui. Senuosiuose registruose kvintos obertonas (viršgarsis) skamba ryškiau, ir tai yra labai jaučiama. Mano tikslas yra sugrąžinti originalų barokinį skambesį. Ir aš žinau, kaip tai padaryti“.

#VARGONAI#ŠV. DVASIOS BAŽNYČIA#VILNIUS#RESTAURAVIMAS