Vilniaus taryboje – klausimas dėl paminklo M. K. Čiurlioniui: siūlo įamžinti kūrėją Nacionalinės koncertų salės aplinkoje

Vilnius

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis / Archyvas

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA

341482

Minint 150-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines, Vilniaus taryba spręs, ar greta sostinėje statomos Nacionalinės koncertų salės paminklu įamžinti šio Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus atminimą.

Jeigu taryba pritars, M. K. Čiurlioniui skirtas paminklas iškils ant Tauro kalno, Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ aplinkoje. Konkursas dėl projekto būtų skelbiamas dar šiais metais.

Sostinėje įamžinti M. K. Čiurlionio kūrybą bei asmenybę pasiūlė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

„Čiurlionio įamžinimo Vilniuje yra ganėtinai daug. Tačiau tokio visuomenei atviro objekto, kuris kalbėtų apie Čiurlionį ir jo kūrybą – neturime“, – posėdžio išvakarėse Eltai teigė Vilniaus tarybos Istorinės atmintis komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė.

Tiesa, prieš savaitę šią idėją apsvarsčiusi Vilniaus tarybos Istorinės atminties komisija diskutavo, jog paminklas M. K. Čiurlioniui nebūtinai turėtų būti menininko skulptūra.

„Skelbsime konkursą Čiurlionio įamžinimui. Būtent tokiai formuluotei pritarė Istorinės atminties komisija – ne įpaminklinimui, ne paminklo statymui, o įamžinimui, kad konkurse dalyvaujantys menininkai tikrai galėtų galvoti ne tik apie tradicinį paminklą, bet ir apie platesnes idėjas. Apie ką buvo ir pats Čiurlionis“, – nurodė K. Gogelienė.

Siekiant pažymėti M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Seimas 2025 m. yra paskelbęs šio kompozitoriaus, dailininko metais. Šios sukakties proga visoje Lietuvoje vyks įvairūs atminimo renginiai bei iniciatyvos, skirtos pažinti menininko kūrybą bei gyvenimą. Taip pat nutarta iki 2029 m. Vilniaus oro uostą laikinai pervadinti Tarptautiniu Vilniaus Čiurlionio oro uostu.

M. K. Čiurlionis per dešimtmetį trukusį kūrybos kelią jis sukūrė apie 400 muzikos kūrinių, nutapė daugiau negu 300 paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje.

Tarp žinomiausių M. K. Čiurlionio muzikinių darbų – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“, iš dailės darbų – monumentaliosios kompozicijos „Pasaka. Karaliai“, „Rex“, muzikinės tapybos kūriniai „Piramidžių sonata“, „Žalčio sonata“, „Jūros sonata“, „Saulės sonata“ ir kitos sonatos, fugos ir preliudai.

Per trumpą gyvenimo Vilniuje laikotarpį M. K. Čiurlionis vadovavo kuriant Lietuvos meno kūrėjų draugiją, prisidėjo rengiant tris pirmąsias lietuvių dailininkų parodas ir jose eksponavo daugelį savo paveikslų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt