Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Daugiabučių renovacija / Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: Vilniaus miesto savivaldybė
Pristatymo metu vyriausioji miesto architektė Laura Kairienė, „Atnaujinkime miestą“ vadovė Eglė Randytė ir „2xJ“ architektas Vytautas Buinevičius apžvelgė dabartinius renovacijos projektus bei akcentavo senų pastatų atnaujinimo svarbą miestui ir jo gyventojams. Visuomenė į pristatymą buvo kviečiama atvykti gyvai arba stebėti jį nuotoliu.
Gairių rengėjai teigė, jog dviejų dalių studija gimė norint suvaldyti chaotišką pastatų atnaujinimą ir parodyti, kaip galima siekti geresnės kokybės nedarant didelės įtakos modernizacijos kainai.
„Kartais ryškiam kokybiniam pokyčiui reikia labai nedaug. Yra atvejų, kai jau modernizacijos procese paaiškėja, kad projektas galėjo būti apsvarstytas atidžiau, pasitelkiant architektus: kad pastatui galėjo būti suteikti daugiafunkciniai sprendimai, iš esmės palengvinantys namo bendruomenės kasdienybę. Norime analizuoti vietos kontekstą, turimas galimybes, parinkti tinkamus spalvinius ir kitus sprendinius. Mūsų tikslas – kurti estetišką ir kokybišką gyvenamąją aplinką“, – kalbėjo vyriausioji miesto architektė Laura Kairienė.
Laura Kairienė / Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.
Iliustruotame leidinyje konkrečiais pavyzdžiais papasakota sovietmečiu statytų pastatų istorija ir pabrėžiamas architektūrinio vientisumo trūkumas renovacijos procese.
VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorė Eglė Randytė tikino, kad gyventojai renovacijos ekspertų, projektuotojų dažnai prašo patarimų, susijusių su pastatų išvaizda, klausia, kas gražu, o kas ne, todėl Daugiabučių modernizacijos architektūros gairėmis bandyta atskleisti dabartines perspektyvas ir platų architektūros priemonių pasirinkimo lauką.
„Kalbame apie daugiau nei 5 tūkstančius daugiabučių, kurie pastatyti iki 1993 m. Vilniuje yra vietų, kur grupės pastatų atnaujintos fragmentiškai, naudojant skirtingus sprendinius, bet mes juk galime pastatą paversti energiškai efektyviu ir išlaikyti estetiką, architektūrinį vientisumą. Tikiuosi, projektas įkvėps žmones modernizuoti, diskutuoti ir surasti kelią, kaip kurti gražų ateities miestą“, – išsakė savo nuomonę E. Randytė.
Eglė Randytė / Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.
Nors sovietmečiu projektuoti ir statyti tipiniai stambiaplokščiai gyvenamieji namai iš pirmo žvilgsnio atrodo panašūs, analizuojant juos, išryškėja skirtumai, kuriuos lėmė industrinės statybos raida, inžinerinės, technologinės bei ekonominės galimybės.
„Svarbu parodyti, kad gali egzistuoti architektūriškai apgalvota ir pastato funkcionalumą keičianti modernizacija. Šios gairės – pirmas žingsnis, kuriam žengti prireikė dvidešimt metų“, – kalbėjo „2xJ“ architektas Vytautas Buinevičius.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
