Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Asociatyvi A. Rutkausko nuotr.
Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt
Vilniaus savivaldybė siūlo Susisiekimo ministerijai Kelių eismo taisyklėse įteisinti žymėjimą, leidžiantį įvesti vadinamąsias dviračių gatves, kur eismo pirmenybė būtų teikiama šiam transportui.
Savivaldybės Saugaus eismo komisija siūlo taisyklėse įteisinti „dviračių gatvės“ sąvoką – toks reglamentavimas, pasak pranešimo, egzistuoja Nyderlanduose, Belgijoje, Danijoje, o panašias priemones taiko Belgija, Vokietija, Latvija.
Sostinės savivaldybės atstovų manymu, tai pagerintų keliavimo dviračiu kokybę, eismo kultūrą bei aiškiai reglamentuotų eismo dalyvių judėjimą.
„Norint paskatinti kuo daugiau žmonių rinktis dviratį reikia tokio teisinio reguliavimo, kuris suteiktų dviratininkams pirmumą prieš kitas transporto priemones. Tai leis kurti ramesnį, į žmones orientuotą miestą, kuriame transportas nekelia tiek galvos skausmo, kiek dabar“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.
Pasak savivaldybės, Vilnius siūlo įteisinti Belgijoje bei Nyderlanduose taikomą „dviračių gatvės“ reglamentavimą.
Jį apibrėžia šios pagrindinės taisyklės: pirmumo teisė prieš kitas transporto priemones galioja dviratininkams – automobiliams draudžiama juos lenkti, dviratininkai čia taip pat gali naudotis visu eismo juostos pločiu – neprivalo judėti prie pat dešiniojo kelkraščio. Dviračių gatvėje automobilių greitis ribojamas kelio ženklais, horizontaliu ženklinimu ar infrastruktūrinėmis priemonėmis, gatvės pradžia ir pabaiga papildomai žymimos kelio ženklais.
Ženklai būtų įrengiami tik ramaus eismo gatvėse, t.y. kur leistinas greitis yra 30 km/val. ir mažesnis – savivaldybės atstovų manymu, tai galėtų būti daroma kai kuriose gatvėse centrinėje miesto dalyje ir gyvenamuosiuose rajonuose.
Šiuo metu Vilniuje yra įrengti ženklai, atkreipiantys dėmesį į dviračių eismą, tačiau žymėjimas nėra įpareigojantis.
Savivaldybė tikina, kad naujas reguliavimas galėtų padėti ir kitiems 17-ai Lietuvos miestų bei miestelių, kurie yra parengę ir patvirtinę darnaus judumo mieste planus bei susiduria su panašiais iššūkiais spręsdami eismo organizavimo problemas.