Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Dainiaus Labučio nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Galimybės dirbti, užsidirbti ir geriau gyventi – šitai vis labiau traukia darbo jėgą į Vilniaus regioną. Čia registruotas nedarbas – gerokai mažesnis nei nacionalinis, o darbo pasiūlymų skaičius sausio 1 d. siekia 39 proc. visų Užimtumo tarnyboje registruotų laisvų darbo vietų.
Apskrityje registruotas nedarbas per metus sumažėjo 4,9 proc. punkto, teigiama Užimtumo tarnybos pranešime. Sostinėje fiksuojama geriausia situacija darbo rinkoje, kur nedarbas mažesnis (9,1 proc.) nei bendras šalyje (10,2 proc.). Didžiausias apskrityje buvo Ukmergės – 11,6 proc. ir Šalčininkų rajonuose – 11,1 proc.
Darbo skelbimų daugiau nei pusė (56,2 proc.) 2021 metais buvo Vilniaus ir Kauno apskrityse. Laisvos darbo vietos Vilniaus regione sudarė daugiau nei trečdalį (36,9 proc.) visų registruotų šalyje.
Užimtumo tarnybos duomenimis, metų pradžioje darbdaviai pateikė 7680 darbo pasiūlymų, iš jų – 2993 Vilniaus apskrityje. Tai – beveik dvigubai daugiau nei 2021 m. sausio 1 d. Šiuo metu Užimtumo tarnybos darbo skelbimuose siūlomas atlyginimo vidurkis regione yra 1126 eurai, Vilniaus mieste – 1143 eurai.
„Svarbiausiu iššūkiu darbo rinkoje išlieka kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problema. Mūsų tikslas – geriau ir greičiau patenkinti darbdavių poreikius, o darbo ieškančius integruoti į darbo rinką“, – sako Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Bražinskienė.
Demografinė situacija turi tiesioginės įtakos darbo rinkos gyvybingumui. Mažėjant darbingo amžiaus gyventojų Užimtumo tarnyba teigia daugiau dėmesio skirianti vyresnio amžiaus asmenų ir neįgaliųjų integracijai. Ta linkme aktyviai dirbama su darbdaviais, kitais socialiniais partneriais.
Labiausiai trūksta gydytojų, mokytojų, įvairių sričių inžinierių, programinės įrangos kūrėjų, psichologų, slaugos specialistų, socialinių darbuotojų, pradinio ugdymo mokytojų, specialiųjų poreikių mokinių mokytojų, taikomųjų programų kūrėjų, vaistininkų. Iš viso – daugiau nei 50 įvairių profesijų darbuotojų.
Iš viso apskrityje veikia 43627 ūkio subjektai – jie sudaro 40,3 proc. visų šalies įmonių (108 258). Pagal ekonominės veiklos rūšis, paslaugos sudaro didžiausią dalį – 83 proc., statyba – 9 proc., pramonė – 7 proc., žemės ūkis – 1 proc. Užimtumo tarnybos aptarnaujamų darbdavių skaičius Vilniaus regione siekia 69,3 proc. visų veikiančių darbdavių.
Pernai su darbuotojų trūkumu ir sunkumais užpildant laisvas darbo vietas susidūrė daugiau nei pusė Užimtumo tarnybos apklaustų darbdavių. Sausio 1 d. darbo ieškojo 50 709 Vilniaus regiono gyventojai. Iš jų profesinį išsilavinimą turi 33,9 proc., aukštąjį – 33,6 proc., žemos kvalifikacijos (nekvalifikuoti) – 32,5 proc. ir niekur nedirbę – 6,3 proc. Šie duomenys taip pat gerokai lenkia šalies rodiklius – profesinio pasirengimo neturi 35 proc. Užimtumo tarnyboje registruotų darbo neturinčių asmenų.
Vilniaus apskrityje gyvena 531 350 darbingo amžiaus gyventojų – tai 31 proc. visų šalies darbingo amžiaus žmonių.
ELTA