Vilniaus krašto verbų rišimo tradicija papildė Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą

Vilnius

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

72384

Šiemet Vilniaus krašto verbų rišimo tradicija papildė Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, taigi, mūsų verbos puikuosis tarp kitų 22 Lietuvos kultūros vertybių. Vilniaus krašto verbų rišimo tradicija dabar įgaus nacionalinį statusą, jos veiklos tampa prioritetinėmis skiriant valstybės ar savivaldybių paramą, taip pat stiprės vertybių saugotojų bendruomenių prieraišumas prie savo aplinkos, visuomenės sąmoningumas, atsiras daugiau galimybių darniai plėtrai, tradicijų, žinių, pasaulėvokos pritaikymui tiek žmogaus, tiek valstybės gyvenime.

Foto galerija:

Paraiška „Verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte“, Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui, buvo pateikta 2018 m. Paraiškos teikėjai – Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų bendrija, Maišiagalos amatų centras, Vilniaus rajono savivaldybė bei Čekoniškių verbų ir buities seklyčia. Įrašymo iškilmes, kurių metu vertybių teikėjams ir saugotojams bus įteikti sertifikatai, planuojama surengti kovo viduryje.

Už iniciatyvą ir nuoširdžias pastangas rengiant paraišką dėkojame Vilniaus krašto tautodailininkų meno kūrėjų bendrijos pirmininkei Ramutei Kraujalienei.

Verbų tradicijų aprašymai rašytiniuose šaltiniuose siekia XIX a. pabaigą. Šių tradicijų ištakos yra šiaurės vakarų kryptimi nuo Vilniaus Sudervės link – Čekoniškių, Platiniškių, Leičių, Vilkeliškių, Prapuolių, Naujakiemio, Pūstalankio, Salotės, Grovių, Gelažių, Zujūnų, Lapaučiškių, Koplyčninkų, Rastinėnų, Kriaučiūnų kaimuose. Verbos yra ne tik Velykų šventės atributu, bet ir užima reikšmingą Kaziuko mugės dalį, yra Lietuvos vizitinė kortelė užsienyje.

Vilniaus apylinkėse paplitusi verbų ryšimo tradicija gyvybinga ir praktikuojama iki šių dienų, perduodama iš kartos į kartą. Seniausia verbos forma laikoma – volelinė. Tradicinės taip pat laikomos plokščiosios, širdelės ir figūrinės verbos. Pagrindinė žaliava – smiltinis šlamutis augantis saulėtose vietose, sausose pievose, smėlėtose kalvose. Verbų viršūnes puošia smilgos, nendrės. Žolynai džiovinami ir dažomi žalia, raudona, geltona, mėlyna, rausva ar žydra spalva.

Nematerialaus kultūros paveldo vertybės – tai bendruomenėms, visuomenei reikšmingi nematerialaus kultūros paveldo reiškiniai, išlikę, gyvuojantys žodinės kūrybos, dainavimo, muzikavimo, šokio, amatų tradicijose, papročiuose, apeigose, šventėse, su gamta ir visata susijusioje žinijoje. Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas yra valstybės įsipareigojimo 2004 m. Lietuvai ratifikavus UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją išraiška ir šios tarptautinės organizacijos skelbiamų pasaulio nematerialaus kultūros paveldo sąrašų analogas. Panašius registrus kuria daugelis Europos ir pasaulio šalių, vertinančių savo kultūrinę tapatybę, tradicijas, aplinką ir dėl to pasiekusių visuomenės gerovės ar ekonominio proveržio. Tarp jų – Japonija, Kinija, Šveicarija, Belgija, Prancūzija, Italija, Kroatija, netolimos kaimynės – Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Norvegija, Slovakija, Vengrija ir t.t.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt