Vilniaus kolegija ir VU susikibo dėl mokytojų

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

30076

Socialiniuose tinkluose kaista diskusijos, kas vertesnis rengti priešmokyklinių ir pradinių klasių mokytojus. Akademinė bendruomenė pavyzdžiu mini Suomiją, kurioje iš mokytojų reikalaujama magistro. Vilniaus kolegijos rektorius Gintautas Bražiūnas primena, kad daželiuose ugdomus vaikus tenka ne tik mokyti, bet ir kokį užpakaliuką nuvalyti. „Magistras to nedarys“, - sakė rektorius.

Pasak Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) analitiko Gintauto Jakšto, Vilniaus kolegija tikrai turi tradicijas rengti priešmokyklinių ir pradinių klasių mokytojus.

„Jeigu žiūrėtume, kiek specialistų kas parengia, tai būtų akivaizdu, kad nemažą dalį parengia kolegijos. Tačiau tikrai nesiryžčiau sakyti, kad universitetams reikėtų uždrausti rengti priešmokyklinių ir pradinių klasių mokytojus. Gali būti rengiami ir ten, ir ten, ypač dabar, pereinamuoju laikotarpiu. Kol sistema gryninasi, radikalių sprendimų nereikėtų priiminėti. Tokia būtų mano nuomonė“, - sakė G. Jakštas.

Mokytojų parengimo lygis, MOSTA analitiko įsitikinimu, nepriklauso nuo to, kolegijose ar universitetuose jie rengiami.

„Taip, Suomijoje mokytojams reikia magistro, bet Lietuvoje jokiems mokytojams nereikalaujama turėti magistro laipsnį. Nereikėtų paimti iš visos sistemos vieną elementą ir sakyti, kad pas mus turėtų būti taip, nes mūsų sistema visiškai kita“, - atkreipė dėmesį MOSTA atstovas.

Pasak Vilniaus kolegijos rektoriaus G. Bražiūno, Vilniaus kolegija, Vilniaus universitetas ir Mykolo Romerio universitetas drauge ruošė pedagogų rengimo koncepciją.

„Numatėme, kas ką darys, kad mes, kaip iki šiol, rengsime specialistus vaikų darželiams ir pradinėms mokykloms, o universitetai - pagrindinėms mokykloms ir gimnazijoms, o dabar būrelis Vilniaus universiteto žmonių stumia mus iš mūsų tradicijos, nes studentų mažėja, o darželio auklėtojų ir pradinių klausių mokytojų poreikis išlieka didelis“, - sakė G. Bražiūnas.

Vilniaus kolegijos rektoriaus nuomone, žlugus Lietuvos edukologijos universitetui, Vilniaus universitetams bus apsčiai darbo rengti dalykininkus. „Bet nusprendė ir iš mūsų daržo pasiimt. Čia gryna medžioklė“, - sakė G. Bražiūnas.

Rektorius akcentavo, kad kolegijų absolventai - vertinami darbdavių, o juos rengti kainuoja dvigubai pigiau, nei universitetuose. „Be to, kaip rodo statistika, po studijų kolegijose pagal įgytą išsilavinimą dirba per 65 proc. mokytojo kvalifikaciją įgijusių absolventų, o po universitetinių studijų vos 20 proc.“, - lygino G. Bražiūnas.

Kaip Eltai patvirtino Vilniaus universiteto (VU) prodekanas studijoms Valdas Jaskūnas, VU paruošęs dvi pedagogų rengimo studijų programas - vaikystės pedagogikos bakalauro programą ir gamtos mokslų pedagogikos bakalauro programą.

„Abi jos parengtos prieš gerą mėnesį, jei ne du, ir atiduotos vertinti Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM). Speciali ministerijos komisija svarsto dėl poreikio“, - sakė prodekanas, pridurdamas, kad į minėtas studijų programas abiturientus planuojama priimti jau šiemet.

Pasak Eltos pašnekovo, vaikystės pedagogikos programa skirta būsimiems priešmokyklinių ir pradinių klasių pedagogams rengti, o gamtos mokslų pedagogikos programa mokytojams dalykininkams, kurie nuo penktos klasės vaikus mokys galimai integruotų gamtos mokslų, o vyresnėse klasėse gamtos mokslus dėstys kaip atskirus dalykus.

VU planuotų plėsti pedagogų rengimą, tačiau, kaip sakė prorektorius, tai priklausys nuo pedagogų rengimo centrų politikos.

„Kiekvieno pedagogų rengimo centro „portfelį“ reikia suderinti ne tik tarpusavyje, bet ir su Švietimo ir mokslo ministerija. Esame pasiruošę diskutuoti, koks centras kokių pedagogų rengime specializuotųsi. Šis klausimas - ateities. Kaip tik dabar dėl to konsultuojamės su ŠMM bei partneriais, kokias specializacijas numatyti ateičiai“, - sakė prodekanas.

Kaip pabrėžė doc. V. Jaskūnas, VU tikslas - sustiprinti vaikystės pedagogikos mokslinius tyrimus.

„Vaikystės pedagogus rengia ir kolegijos, niekas dėl to nesiginčija. Bet Vilniaus universitetas mato galimybę tas studijas sustiprinti kaip grįstas moksliniais tyrimais. Čia mes tikrai matome sinergijos su Vilniaus kolegija ir šioje srityje bendradarbiausime“, - sakė prodekanas.

Pasak jo, daugiau aiškumo suteiktų pedagogų rengimo reglamentas, kuriame paprastai įtvirtinama, kokiems mokytojams reikalingas bakalauro laipsnis, kokiems - magistro, kokiems užteks profesinio bakalauro kvalifikacinio laipsnio.

„Šitie taškai nėra galutinai sudėlioti. Kol kas aišku, kad Vilniaus universitetas orientuotųsi į aukštesnio kvalifikacinio laipsnio - magistrantūros ir doktorantūros studijas. Neturint bakalauro visą šį ciklą ir jo kokybę užtikrinti būtų sudėtinga“, - sakė VU studijų prodekanas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt