Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Prieigą prie Vilniaus greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties serverių bazės duomenų galimai turi tretieji asmenys, pirmadienį ryte pranešė LRT radijas. Skelbiama, kad pacientų kortelėse renkama itin jautri informacija, susijusi su asmens sveikata, taip pat jų kontaktiniai duomenys. Dėl to Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų profsąjungos taryba nutarė kreiptis į specialiąsias tarnybas dėl galimos pacientų duomenų vagystės.
„Žmogus turi savo ligos istoriją, kuri galbūt tik jam žinoma, o ne visai plačiai visuomenei“, – LRT radijui sakė stoties profesinės sąjungos tarybos atstovė Violeta Seiliuvienė.
Pranešama, kad dispečeriai vasario mėnesį pastebėjo, jog negali peržiūrėti pagalbą kviečiančių žmonių ligos kortelių. Atlikus auditą buvo konstatuota, kad serverių duomenų bazė yra tuščia.
„Išvada turėtų būti traktuota taip, kad iš Greitosios medicinos pagalbos stoties serverio informacija buvo perkelta į kitą serverį. Kaip suprantu, prie jų gavo prieigą ir tretieji asmenys“, – sakė informacinių technologijų specialistas Darius Povilaitis.
Pats stoties vadovas Zdislavas Skvarciany dėl galimos duomenų vagystės kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Vis dėlto LRT radijui pažymėjo jis, dėl koronaviruso procedūros kol kas nepradedamos.
„Artimiausiu metu bandysime su jais susisiekti ir žiūrėti šią problemą“, – teigė Z. Skvarciany.
Skelbiama, kad inspekcija savo ruožtu tyrimo nepradėjo, nes Greitosios medicinos pagalbos stotis prašė tik patarimo, kaip elgtis tokioje situacijoje. Pabrėžiama, kad tyrimą būtų galima pradėti, jeigu į inspekciją ar stotį kreiptųsi patys pacientai. Radijo reportaže taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Vilniaus GMP stotis nepranešė pacientams apie galimai nesaugiai laikomus jų konfidencialius duomenis.
„Bet kuris asmuo, patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę iš duomenų valdytojo gauti kompensaciją. Matyt, kad to dėmesio galėtų būti ir daugiau nukentėjusiam asmeniui, nes galbūt kažkas net nežino, kad neteisėtai tvarkomi jo duomenys ar yra kažkokie pažeidimai. Jei jis sužinotų tą informaciją, jis turi teisę kreiptis dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo – gal jis ir kreiptųsi“, – pastebėjo advokatas Karolis Rugys.
Savo ruožtu stoties steigėjos – Vilniaus miesto savivaldybės – vicemerė Edita Tamošiūnaitė stebisi, kodėl Vilniaus GMP vadovybė apie kilusias problemas net neužsiminė.
„Turėjome ir praėjusią savaitę posėdį su visais vadovais. Vadovas – Skverciany apie tai jokio signalo, kad yra tokia problema, toks klausimas, nėra net užsiminęs“, – teigė E. Tamošiūnaitė.
Vis dėlto į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dėl tyrimo pradėjimo kreipėsi Šeškinės poliklinikos šeimos gydytojas Igoris Bunkus. Pasak mediko, pacientams dažnai kviečiama greitoji pagalba, tad jis norįs būti užtikrintas, kad jo pacientų duomenys tvarkomi tinkamai.
ELTA