Vilniaus apygardos teismo antausis Širvintų teismui. Kas už to stovi?

Vilnius

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė ir Savivaldybės ūkio plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojas Robertas Bartulis prie ketvirtį amžiaus sustingusių statybų likučių.

Gintaras BielskisŠaltinis: Etaplius.lt

47438

Nesuklysime pasakę, kad mažiausiai du dešimtmečius vienu iš didžiausių Širvintų miesto skaudulių yra Upelio gatvėje dar 1991 metais Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Atžalynas“ (toliau - bendrija) pradėtas statyti 40 butų daugiabutis gyvenamasis namas. Pastačius apie 8 proc., t. y. sumontavus pamatus ir rūsio patalpų pertvaras bei įrengus laiptinių į rūsį aikšteles, jau kitais metais gyvenamojo namo statybos nutrūko ir niekada nebebuvo atnaujintos. Beveik per tris dešimtmečius statybvietė apaugo krūmynais, šiandien šioje maždaug 9 arų valstybinės žemės teritorijoje net galima rasti savaime užsiveisusių vaismedžių ir vaiskrūmių, kurie masina mažamečius, pamatai pavirtę tikru šiukšlynu.

Foto galerija:

Prieš kelerius metus prie statybvietės pasirodė galinga technika, tačiau tik tam, kad išmontuotų ir išgabentų gelžbetonio konstrukcijas. Tiesa, ne visas. Šiandien apleistoje teritorijoje galima aptikti kelias dešimtis likimo valiai paliktų aštriabriaunių sunkiasvorių konstrukcijų, kurios ne tik darko miesto vaizdą, bet ir kelia pavojų į neaptvertą dykvietę užklystantiems pašaliečiams, čia žaidimų susigalvojantiems vaikams. Tokių nusiskundimų ne kartą sulaukė Širvintų rajono savivaldybė, kitos institucijos, kurių paskirtis - kontroliuoti, kaip vykdomos statybos, kaip naudojama valstybinė žemė.

Ne kartą rašėme, kaip pradėjusi dirbti dabartinė rajono valdžia vėl atgaivino visą šią istoriją. Paminėsime tik tai, kad sprendimus dėl šio objekto teismai skelbė kelis kartus. Daugiau nei prieš penkerius metus į teismą kreipėsi Nacionalinė žemės tarnyba ir paprašė įpareigoti „Atžalyno“ bendriją savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės plotą, esantį Upelio g. 18, Širvintose, pašalinant pastato likučius ir pateikiant duomenis VĮ Registrų centrui dėl pastato ir nuosavybės teisės išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tuo atveju, jei atsakovas per teismo nustatytą terminą neatlaisvintų žemės sklypo, prašyta tuos darbus pavesti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, išlaidas išieškant iš atsakovo. Ieškovas taip pat prašė teismo įpareigoti VĮ Registrų centrą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro pastatą ir daiktines teises.

Tuo tarpu „Atžalyno“ bendrija su tuo nesutiko ir siekė žemės sklypą ne aukciono būdu įsigyti ar išsinuomoti. Neva ketina tęsti gyvenamojo namo statybas, bet negali to daryti, nes neturi jokių teisių į žemę po pastatu.

Vienas iš Nacionalinės žemės tarnybos argumentų buvo tas, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas gyvenamasis namas (nebaigta statyba) faktiškai yra sunykęs, jo vietoje matomi tik demontuotų pamatų fragmentai. Pamatų blokai yra išardyti, savaime apaugę medžių ir krūmų želdiniais, kaupiasi šiukšlės. Valstybinė žemė pastato eksploatavimui nėra naudojama, jokia ūkinė veikla nėra vykdoma. O bendrija „Atžalynas“ žemės nuosavybės teisės ar valstybinės žemės naudojimo teisę suteikiančio dokumento neturi, neturint minėtų dokumentų nėra galima statyba. Nacionalinė žemės tarnyba teigė, kad pagal Žemės įstatymą „Atžalyno“ bendrija neturi teisės išsinuomoti žemės sklypo ne aukciono tvarka, nes sklype nėra pastatyto statinio, kurį galima būtų naudoti pagal paskirtį ir kuriam eksploatuoti būtų reikalingas žemės sklypas.

2012 metais Širvintų rajono apylinkės teismas šį Nacionalinės žemės tarnybos ieškinį atmetė. Tada teismas nustatė, kad nėra pagrindų spręsti, jog „Atžalyno“ bendrija prarado teisėtai įgytą ir valdytą nuosavybę dėl jos išnykimo. Nacionalinė žemės tarnyba teismui neįrodė, kad pastatas išnykęs ar kad yra pagrindas naikinti pastato teisinę registraciją bei daiktines teises į jį. Teismo sprendimu, atsakovas turi teisę išsinuomoti žemės sklypą ne aukciono tvarka, nes sklype yra nebaigtos statybos statinys. Kadangi atsakovas teisėtai valstybinėje žemėje pradėjo pastato statybą, teismas konstatavo, jog atsakovas teisėtai faktiškai naudojo valstybinę žemę, todėl šio fakto pilnai pakanka nustatant, kad jokios valstybės ar ieškovo teisės ginčo atveju nėra pažeistos. Statybos darbų laikinas sustabdymas nepaneigia žemės, nuosavybės teise priklausančio valstybei, naudojimo teisėtumo fakto.

Pernai rašėme, kad prabėgus beveik penkeriems metams, Širvintų rajono apylinkės teismas įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti su „Atžalyno“ bendrija valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį.

Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba šį teismo sprendimą apskundė Vilniaus apygardos teismui, kuris praėjusią savaitę bylą išnagrinėjo ir šį sprendimą panaikino. O bylos dalį, kurioje ieškinys atmestas, grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tai tikras antausis Širvintų teismui, kuris, kaip galima manyti pagal apygardos teismo pasisakymą, gana atmestinai pažvelgė į ieškovo argumentus.

Taigi, Vilniaus apygardos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai, kad pastato statyba buvo pradėta teisėtai, savaime reiškia, jog „Atžalyno“ bendrija negali būti įpareigota nugriauti nebaigtą statyti pastatą netgi tada, jei pradėtas statyti pastatas (pamatai) yra sunykęs, atsakovas dalį jo išardė, neatliekama tinkama pastato priežiūra ir jo būklė pavojinga žmonių gyvybei ir sveikatai bei aplinkai ir pan.

Remiantis galiojančia Statybos įstatymo redakcija, baigti ir nebaigti statyti statiniai nugriaunami, kai jie arba jų dalys fiziškai susidėvėję ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai, o šis pavojus nepašalinamas per statybos valstybinės priežiūros institucijų nustatytą laiką. Pastarųjų aplinkybių Širvintų teismas, nagrinėdamas šią bylą, net nevertino. Byloje yra duomenų, kad Širvintų rajono savivaldybės administracija, gavusi aplinkui esančių daugiabučių namų gyventojų pranešimus apie pavojų keliančias ginčo pastato konstrukcijas, keturis kartus kreipėsi į „Atžalyno“ bendriją, ragindama imtis priemonių sutvarkyti neprižiūrimą nebaigtą statyti pastatą bei teritoriją.

Be to, apygardos teismas atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino ir netyrė ieškovo pateiktų įrodymų, kuriais remdamasi Nacionalinė žemės tarnyba teigia, jog ginčo pamatai yra sunykę. Konstatavus statinio visišką sugriuvimą, sunaikinimą ar nugriovimą, statinys laikomas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas. Ir atvirkščiai - nesant pagrindo konstatuoti statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo, nėra pagrindo jo laikyti išnykusiu, taigi, ir išregistruoti jį ir daiktines teises į jį. Pirmosios instancijos teismas, šių klausimų net nesvarstė, ieškinį atmetė remdamasis Civilinio kodekso šeštosios knygos nuostatomis dėl nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindų. Todėl sprendimas naikintinas ir konstatavus, jog bylą būtina nagrinėti iš esmės naujais aspektais.

Ir pagaliau - įdomiausia šios istorijos detalė. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš byloje esančių duomenų nėra aišku, kas šiuo metu yra „Atžalyno“ bendrijos nariai, kas jai vadovauja, kas pasirašė atstovavimo su advokate sutartį. Ankstesnėje byloje, kurioje buvo nustatinėjamas juridinis faktas, „Atžalyno“ bendrijai atstovavo Marius Urbonas, apie kurio išrinkimą bendrijos pirmininku minėtoje byloje duomenų nėra. Iš toje byloje esančių duomenų matyti, kad 1992 metais gyvenamojo statybos kooperatyvo pirmininku buvo išrinktas Alvydas Papickas. 2007 metais kooperatyvas buvo perregistruotas į „Atžalyno“ bendriją, bet apie bendrijos pirmininko išrinkimą duomenų nėra nei ankstesnėje, nei šioje byloje. Nagrinėjamoje byloje bendriją atstovauja advokatė, pateikusi išrašą iš teisinių paslaugų sutarties, tačiau nei pačios sutarties, nei duomenų, kas ją pasirašė bendrijos vardu, byloje nėra. Beje, ta advokatė - Gitana Gudaitė, Širvintose pagarsėjusi, kai ėmėsi atstovauti įvairiose bylose, kuriose į darbą Savivaldybės struktūrose siekė grįžti ar kitus ieškinius teikė nemažai su rajono politine opozicija siejamų asmenų. Gal tiesą kalba kai kurie širvintiškiai, kad už šios bendrijos šiandien stovi ne buvę gyventojai, kurių viltys turėti nuosavą būstą žlugo dėl Vyriausybės vykdytos politikos nuvertėjus santaupoms ir bankrutavus rangovui, o su dabartine rajono opozicija susiję rajono verslininkai, turintys toli siekiančių planų užvaldyti strateginėje vietoje esančią valstybinę žemę. Juk mintis, kad geroje vietoje šalia visų komunikacijų atsidūrusiame sklype galima pasistatyti naują kotedžą ar individualų namą, kai šiuo metu Širvintose nekilnojamojo turto kainos taip sparčiai kyla, sutikite, atrodo labai patraukli. Juo labiau, kad Iš šios istorijos kyšo ir kitos „uodegos“...

Trumpai pakomentuoti teismo sprendimą paprašėme Širvintų r. savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės, nes būtent jai pradėjus dirbti, šis klausimas buvo iškeltas aikštėn ir imtasi atkakliai kovoti su netvarka mieste.

„Iš tiesų, man nesvarbu, kas stovi už paslaptingos bendrijos „Atžalynas“ vardo - ar tai Marius Urbonas, ar, kaip galima manyti iš kalbų, Tarybos narys Kęstutis Pakalnis, ar dar koks veikėjas. Man svarbu, kad miestas būtų saugus, kad jame neliktų apleistų griuvėsių. Tikrai nesinori pakartoti skaudžios istorijos, kai buvusio susivienijimo apleistoje teritorijoje praradome mažametį ten nuėjusį pažaisti berniuką... Būtent todėl ėmėmės ryžtingų veiksmų, kurie yra Savivaldybės galioje, pavyzdžiui - iki maksimumo pakėlėme nekilnojamojo turto mokestį apleistų, neprižiūrimų teritorijų savininkams. Kviečiame ir kalbamės su kiekvienu. Priminsiu, kad UAB „Lelija“ vos įspėta suskubo aptverti ir apsaugoti panašią teritoriją su stūksančiais pamatais. Į įspėjimus reagavo ir UAB „Baltijos perdirbimas“, bent jau aptvėrusi teritoriją ir izoliavusi langus bei duris buvusios valgyklos pastate Kalnalaukio g. Tačiau iš bendrovės „Atžalynas“ savininkų jokio dialogo nebuvo. Jų teko ieškoti kaip iš po žemių, apie jokį geranoriškumą nebuvo net kalbos. O juk kalbame apie mūsų miesto žmonių, svarbiausia - vaikų - saugumą.

Lietuvoje teisingumą vykdo teismas, todėl sulaukus šio Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kuriame juodu ant balto aiškiai parašyta, kad Širvintų apylinkės teismas tiesiog ignoravo pateikiamus dokumentus, nevertino ir netyrė pateiktų įrodymų, kartu su daugumos Tarybos nariais rimtai svarstome galimybę prašyti atitinkamų institucijų įvertinti šią bylą Širvintose nagrinėjusio teisėjo Lino Zinkevičiaus kompetenciją. Na o širvintiškiams kol kas reikia apsišarvuoti kantrybe, aplinkinių namų gyventojams - atidumu. Aiškinkime vaikams, kad negalima eiti į apleistas teritorijas, kad ten pavojinga. Kadangi teismų procesai mūsuose gali užtrukti ir labai ilgai, neduok Dieve, atsitikus nelaimei, kaltų kažin ar surastume,“ - redakcija gavo Živilės Pinskuvienės komentarą.

Gintaras Bielskis

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt