Vilkikų vairuotojų atlyginimų augimas Lietuvoje – tarp sparčiausių ES

Lietuva

Freepik.com nuotr.

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt

189592

Dėl sparčiai augančių darbo sąnaudų Lietuvos vežėjų konkurencingumas Europos Sąjungoje menksta, todėl verslas siūlo komandiruojamiems vairuotojams taikomą minimalios mėnesinės algos (MMA) koeficientą skaidyti atsižvelgiant į vairuotojo darbo patirtį.

Tokį pasiūlymą Finansų ministerijai pateikė Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas (TTLA), vienijantis 24 didžiausias Lietuvos tarptautinio transporto ir logistikos įmones, kuriose dirba per 36 tūkstančius darbuotojų.

TTLA siūlo MMA koeficiento dydį komandiruojamiems darbuotojams skaidyti atsižvelgiant į vairuotojo patirtį Europos ekonominėje erdvėje. Pavyzdžiui, 1,65 koeficientą taikyti komandiruojamiems darbuotojams, kurie turi sukaupę daugiau kaip 5 metų darbo patirtį, 1,55 koeficientą – sukaupusiems 3-5 metų, 1,45 koeficientą – sukaupusiems 1-3 metų ir 1,3 koeficientą, sukaupusiems iki 1 metų darbo patirtį Europos ekonominėje erdvėje.

„Eurostat“ duomenimis, vienos dirbtos valandos sąnaudos Lietuvos transporto ir saugojimo įmonėse 2020 metais, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 6,3 proc. Pagal augimo tempą Lietuva buvo viena iš sparčiausių ES. Palyginti su Lietuva, pernai valandinės darbo sąnaudos daugiau augo tik Austrijoje (7,3 Proc.), Rumunijoje (6,9 proc.) ir Slovakijoje (6,5 proc.).

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius kelis metus tarptautinio transporto vairuotojų bazinis atlyginimas padidėjo 47 proc. Jeigu 2022 m. MMA būtų padidinta iki 730 eurų ir tuo pat metu išlaikytas komandiruojamiems vairuotojams taikomas 1,65 MMA koeficientas – trejų metų augimas sudarytų net 67 proc.

„Verslo požiūriu, tai nėra tvarus augimas, turėsiantis neigiamų pasekmių Lietuvos vežėjų konkurencingumui transporto paslaugų eksporto rinkose“, - teigia M. Dubnikovas. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, valandinės darbo sąnaudos transporto sektoriuje sudaro tiek pat, kiek ir šalies vidurkis – 10,1 euro. Pagal šių dydžių santykį Lietuva užima trečią vietą visoje ES.

Tuo tarpu daugelyje ES šalių transporto sektoriui tenkančios darbo sąnaudos yra žemiau vidurkio, todėl teigti, kad darbo užmokestis Lietuvos transporto sektoriuje yra neadekvatus – nėra pagrindo, įsitikinę transporto sektoriaus atstovai. Pasak TTLA vadovo Povilo Drižo, didžiausios įtakos augti darbo sąnaudoms Lietuvoje turi didinamas MMA ir komandiruojamiems darbuotojams taikomas 1,65 koeficientas.

„Palyginti su kitomis ES valstybėmis, kurios netaiko jokių koeficientų komandiruojamiems vairuotojams, MMA 1,65 koeficiento taikymas neigiamai veikia Lietuvos konkurencingumą darbo sąnaudų prasme“, - pažymi P. Drižas. Jeigu MMA nuo kitų metų visiems dirbantiesiems bus didinamas iki 730 eurų, pritaikius koeficientą tarptautinių krovinių vairuotojams minimali alga didės net iki 1204,5 eurų“.

Jis pabrėžia, kad TTLA pasisako už darbuotojų atlygio didinimą, tačiau valstybės mokestinė politika turi būti subalansuota, atsižvelgiant į aplinkines šalis, su kuriomis verslas konkuruoja.

ES tarptautinio kelių transporto rinkoje Lenkija, Latvija, Estija, Rumunija, Bulgarija ir Vengrija yra pagrindinės Lietuvos konkurentės. P. Drižo vertinimu, dėl taikomo koeficiento didėja apmokestinamų pajamų suma, todėl darbo vietos kaina ir darbuotojo mokesčių dalis Lietuvoje yra didžiausia tarp paminėtų šalių.

„Lietuvos transporto ir logistikos įmonės šiais metais jaučia didelį konkurencinį spaudimą, ypatingai iš Lenkijos ir Rumunijos, kurios yra atsiriekusios reikšmingą tarptautinio kelių transporto paslaugų eksporto rinkos dalį Europoje“, - sako P. Drižas.

Tarp Bendrijos šalių pagal tarptautinio kelių transporto paslaugų eksporto pajamas Lietuva užima 7 vietą. „Eurostat“ duomenimis, 2019 metais Lietuvos kelių transporto sektorius paslaugų eksportavo už 3,76 mlrd. eurų, arba 5 proc. visos ES kelių transporto paslaugų eksporto vertės, siekusios 75 mlrd. eurų.

Minimu laikotarpiu didžiausią ES transporto paslaugų eksporto rinką užėmė Nyderlandai (9,8 mlrd. eurų), Lenkija (9,3 mlrd.), Austrija (8,0 mlrd.), Rumunija (6,1 mlrd.), Prancūzija (5,9 mlrd.) ir Belgija (4,6 mlrd.).

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt