Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Vilija su savo vaikais Rolandu ir Akvile. J. Keraičio nuotr.
Gimtasis RokiškisŠaltinis: Etaplius.lt
Tai, ką dėl sūnaus Rolando yra ištvėrusi rokiškietė muzikantė Vilija Radvilė, toli gražu ne kiekvienam įsivaizduojama patirtis. Sužinojusi, kad yra kepenų donoras ir reikia apsispręsti per porą valandų, ji meldė dangų, kad tik jos vaikas atsilieptų į telefono skambutį...
Kaip visiems nebus
„Gimus sūnui iškart supratau, kad taip, kaip visiems, nebus. Linksmas, ramus, besišypsantis berniukas vis sunegaluodavo. Po trejų metų nežinios ir nenutrūkstamų gydytojų konsultacijų buvo diagnozuota pasaulyje reta, o Lietuvoje pirmą kartą sutikta liga. Medikamentai – laikina pagalba“, – pasakoja Vilija.
Į ekstra sąrašą
Kepenų transplantacija tuomet Lietuvoje buvo miglotai suvokiama, tik pradedama taikyti išeitis. „Iki sūnaus pilnametystės gydytojams ne kartą teko susidurti su „nevaikiškos“ ligos gydymo sunkumais vaikų ligoninėje. Laimei, visada sutikdavome drąsių, nebijančių „nusižengti protokolui“ gydytojų, kurie asmeninėmis pastangomis siekė suteikti sūnui reikiama pagalbą“, – kalba moteris. Tuomet Vilija su sūnumi gyveno „ant parako statinės“, nes ligoniukui metabolinės krizės vis dažnėjo, jos buvo siaubingos, skausmingos. „Bet Rolandas su didžiule kantrybe dar ir dar kartą stojosi ant kojų tikrąja šio žodžio prasme“, – kalbėjo Vilija. Per aštuoniolika metų sūnui teko kone dešimt kartų mokytis vaikščioti. „Vaikams kepenų transplantacijos Lietuvoje nebuvo atliekamos, tad sulaukus pilnametystės nebebuvo kur delsti – sūnus buvo įrašytas į ekstra pirmumo sąrašą kepenų transplantacijai. Sulauksime tinkamo donoro ar ne – to niekas nežinojo“, – prisimena sunkiausius metus Vilija.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“