Viešame pristatyme – nuo klausimų iki įžeidinėjimų

Kaunas

Taip oro uosto vieta pažymėta Lietuvos Bendrojo plano iki 2050 m. koncepcijoje. Koncepcija (II alternatyva) jau patvirtinta Vyriausybės ir pateikta tvirtinti Seimui. Galima oro uosto vieta pažymėta raudonu lėktuvėliu.

Virginija ŠimkūnienėŠaltinis: Etaplius.lt

121973

Į Kaišiadorių kultūros centro salę prieš dvi savaites rajono gyventojai rinkosi ne koncerto žiūrėti – čia vyko pakartotinis viešasis susirinkimas dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos, Kaišiadorių miesto ir Žiežmarių bendrųjų planų keitimo. Su planų projektais kaišiadoriečius supažindinti atvažiavo UAB „Urbanistika“ specialistai Saulius Motieka, Stefanija Žilienė, Lina Panavaitė, Aistė Skridailienė ir Jurga Tomkienė. Susirinkime dalyvavo ir į gyventojų klausimus atsakė rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus, administracijos direktorius Mindaugas Nasevičius bei savivaldybės vyriausioji architektė Asta Stalaučinskienė.

Plyno lauko investicijų zonos neturėsime
Kaip ir pirmajame viešajame susirinkime, kuris vyko praėjusių metų spalio 22-ąją, daugiausiai buvo diskutuojama apie teritoriją, numatytą galimam naujajam oro uostui. Tad urbanistinės dalies projektavimo vadovas S. Motieka, supažindindamas su pakeitimais, kurie buvo padaryti atsižvelgus į visuomenės pasiūlymus po pirmojo viešo svarstymo, pirmiausia išsamiai supažindino, kaip pakito galimo oro uosto teritorijos sprendiniai.

Visų pirma – patikslinta oro uostui numatyta zona, kurios plotas – 1800 ha. Kaip sakė S. Motieka ir vėliau dar papildomai aiškino rajono vadovai, tuo atveju, jei vyriausybė nuspręstų visgi statyti naują oro uostą ir rinktųsi mūsų rajoną, jam tikslios vietos būtų ieškoma būtent šiame plote. Teritorija numatyta ne tik galimam oro uostui, bet ir su jo infrastruktūra susijusiems statiniams.

Antras svarbus dalykas – atsisakyta plyno lauko investicijų zonos, kuri anksčiau buvo suplanuota aplink oro uosto teritoriją (pramonės bei sandėliavimo zonos) ir apėmė 12 tūkst. ha. Vietoje to liko, kaip ir buvo iki šiol, žemės ūkio ir miškų zona. Primindamas spalio mėnesį vykusį svarstymą, S. Motieka akcentavo, jog antras klausimas pagal diskusijų intensyvumą buvo „Rail Baltic“ geležinkelio vėžės vieta.

Kadangi iki šiol informacijos apie tikslią geležinkelio trasą nei iš „Lietuvos geležinkelių“, nei iš vyriausybės nėra, būsimajame savivaldybės bendrajame plane geležinkelio aprašymas paliktas toks, koks yra šiuo metu galiojančiame šalies bendrajame plane. Kitaip sakant, „Rail Baltic“ vėžė liko nepažymėta. Ji atsiras tada, kai bus oficialiai patvirtinta. Iš naujų sprendinių, kaip sakė S. Motieka, atskirai išskirtos rekreacinės teritorijos, kurioms skirtas atskiras skyrius. Kaip sakė urbanistinės projektavimo dalies vadovas, iki kovo 3osios viešo susirinkimo jau buvo gauta 10 pasiūlymų, kitus pakvietė pateikti iki susirinkimo pabaigos.

Taip pat jis pastebėjo, jog iki šiol, skirtingai nuo kitų sričių, dėl nekilnojamojo kultūros paveldo projekto rengėjai nesusilaukė nė vieno klausimo ar pasiūlymo...
Savos problemos – skaudžiausios
Karštos diskusijos dėl būsimo oro uosto negali nekelti prieštaringų emocijų. Tiesa, šį kartą kaltinančių dėl nesirūpinimo žmonių sveikata, gamtos naikinimo, netgi galimų asmeninių atlygių už sudarytą galimybę statyti šį objektą, buvo gerokai mažiau nei pirmajame susirinkime. Tiems, kurių nuosavos žemės plyti dabar jau panaikintame 12 tūkst. ha plyno lauko arealo sprendinyje, jaudintis nebeliko ko, todėl dauguma jų ir neatėjo. Šioje vietoje būtų galima sarkastiškai pajuokauti – ar oro uostas kito žmogaus buvusioje žemėje sveikatai jau nebekenkia? Tačiau juokas neima, nes kiekvienas toks atvejis labai skaudus ir asmeniškas.

Todėl visai suprantamas tų dvidešimties sodybų – ar nuolat gyvenamų, ar tuščių, bet – vis tiek – asmeniškai brangių – savininkų skausmas viso to netekti. Tegul už tai, be abejo, bus sumokėta, tačiau savo prisiminimų, savo čia išvaikščiotų takų juk iš naujo nenusipirksi. Iki šiol senieji rumšiškiečiai su ilgesiu žvelgia į Kauno marių vandenis, paskandinusius jų gyventas vietas. Ne vieną kaimą su žemėmis sulygino didžiulės Kruonio HAE statybos. Pagaliau ir čia, Kaišiadoryse, kur seniai gyvename savo daugiabučiuose, ne vienas atsimena jų vietoje buvusias privačias sodybas, kurios kažkam taip pat buvo brangios ir vienintelės.

Tačiau kokia išeitis? Susirinkime kažkas siūlė oro uosto teritorijos mūsų rajone atsisakyti. Bet ir kitur gyvena lygiai tokie patys žmonės, kuriems taip pat skaudės. Antra vertus, kur būtume, jei kažkada būtų atsisakyta per Kaišiadoris tiesti geležinkelį, statyti Kruonio HAE, sukurti Kauno marias? Ar tarp mūsų yra daug tokių, kurie šiandien būtų pasirengę švaria gamta ir išsaugotomis vietovėmis džiaugtis žvakės šviesoje? Taigi progresas visada turi kelias puses, viena iš kurių – ne pati maloniausia...

Tiek S. Motieka, tiek rajono vadovai susirinkime aiškino, kodėl būsimajame rajono bendrajame plane oro uosto teritorija pažymėta. – Savivaldybė būtų neteisi, jei neatsižvelgtų į dabar rengiamo respublikos bendrojo plano sprendinius, - sakė S. Motieka. – Tikrai ne savivaldybė nuspręs, ar šioje vietoje bus oro uostas. Tačiau siekėme gyventojus informuoti, kad gali atsitikti ir taip. Manau, žmonėms geriau iš anksto žinoti apie tokią galimybę, nors jos gali ir nebūti - kalbėjo meras V. Tomkus.

Jis paaiškino, kodėl buvo pasirinkta būtent ši teritorija: siekta, kad plotas būtų kuo arčiau Vilniaus, geležinkelio ir greitkelio; jame gyventų minimalus skaičius žmonių; žemės našumas būtų kiek įmanoma mažesnis. Visus šiuos kriterijus ir atitiko plane punktyrais nužymėta 1800 ha vietovė. Primindamas, jog 19 amžiaus pabaigoje Kaišiadorys traukos centru tapo būtent geležinkelio dėka, meras išreiškė lūkesčius, jog ir oro uostas galėtų suvaidinti būtent tokį vaidmenį: tai ir darbo vietos, ir nauji gyventojai.
„Kad raidė „K“ dingtų iš Kaišiadorių!“
Pasibaigus kalbai apie rajono bendrąjį planą, salėje, ko gero, neliko nė dviejų dešimčių žmonių – Kaišiadorių miesto ateitis, kaip atrodo, įdomi mažai kam. Visgi viešinimo procedūra vyko toliau. Likę susirinkimo dalyviai buvo informuoti, jog pirminis naujojo plano variantas po ankstesnio pristatymo pakito labai nežymiai: kaip ir rajono bendrajame plane neliko geležinkelio vėžės, taip pat, savivaldybės prašymu, pakoreguota mažo užstatymo zona.

Tankesnio užstatymo galimybes rengiamasi padidinti Ąžuolyno gatvės perimetre. Gyventojams pasidomėjus, kodėl nesuplanuotas aplinkkelis, plano rengėjai atsakė, jog tai – Kelių direkcijos kompetencija, miestas gali planuoti tik gatves. Beržyno bendruomenės atstovas išsakė priekaištus, kodėl ant visų daugiabučių namų plane atsirado raidė „K“, reiškianti galimybę juose steigti komercinės paskirties įstaigas. – Norime, kad raidė „K“ dingtų iš Kaišiadorių! – sakė kaišiadorietis. Jo nuomonę palaikė ir meras, kuris kalbėjo, jog nemanąs, kad kiekviename daugiabutyje turėtų veikti kokia nors įstaiga.

Trečiuoju klausimu susirinkime buvo pristatytas Žiežmarių bendrasis planas, nors klausytojų beliko vos vienas kitas. Tikėsimės, jog daugiau susidomėjusių, kaip ir visuomet, atsiras, kai dokumentas jau bus parengtas ir pradės galioti. O galios ne mažiau dešimtmečio...

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt